Hesseno vyno laukai WEINLAGENWEG

Taip, taip, Vokietija irgi turi visai neblogų vynų. Savų. Ir dar nemažiau vynuogynų laukų. Tokių, kuriais einant norisi tik prigriebt kur nors žemelės kalnuos ir užsiimt šiuo amatu.

Be apie viską iš pradžių.

Su Vokeitijos, tiksliau, Heseno vynuogynais susipažinome gana atsitiktinai. Mums, t.y., šio pusmečio erasmusininkams pasisesekė, kad tradicinė vyno šventė vyko būtent tuo metu, kai buvom mes - gegužės pirmąjį sekmadienį. Tad nebuvo net progos pagalvoti, kad reiktų praleisti tokią nuostabią progą susipažinti su dar viena neištirta vietove.

Tas rytas Frankfurte neatrodė baisiai kažkuo įspūdingas ir nežadėjo nieko gero. Buvo šlapia ir šalta... tiesiog Brrrr... niekur nesinorėjo net kelt kojos, o juo labiau iš siltų namų. Tiesa, nebuvo taip baisiai šalta, kai pagalvoji, gal tik kokie 16-18 laipsnių, bet prieš tai buvusi karštuma tarsi sukurė tokį pojūtį, jog vis dėlto atšalo.

Atvykus į traukinių stotį, paaiškėjo, kad ne mes vieni ruošiamės vykti į šią šventę. (Iš pradžių man atrodė, kad ši ekskursija, kaip ir daugelis kitų, organizuotų Hermes club'o arba International Office nesulauks didelio populiarumo, visgi, klydau.) Žmonių buvo galybių galybės. Tuomet neatrodė keista, kad traukiniai važiuoja, kas 15-30 minučių, tik vėliau išsiaiškinom, kad tas padažnintas tvarkaraštis iš tikrųjų išgelbėjo keliaujančius nuo dar didesnės spūsties. Bet mes mitrios mergaitės (Aš, Indrė bei Jurgita) įsitaisome gana patogiai ir pajudame Heidelberg kryptimi (taip, taip, to garsiojo studentų miestelio link. Tiesa, į jį patį kelionės metu neužsukame - jis mūsų planuose sąlygų atostogų Vokietijoje metu).

Išlipame Zwingenberg miestuke. Labai gražus, žavus ir jaukus mažas miestukas. Nors tiesą sakant, reiktų sakyti, kad vienas iš rajonų Hessiche Bergstrasse. Jeigu nesunku, įsivaizduokite tokį ilgą liniją arba upę šalia kalnų, šiek tiek išsiplėtusią ir kai kuriose vietose tiesiog išsiliejančią kaip marias, bet nenutrūkstamai tekančią. Tai ir yra miesteliai ir miestai einantys lygiagrečiai kalnams, kurie visiškai vienas su kitu susisiekia ir kartais sunku pasakyti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Bet tai dar vienas dalykas, savotiškai suteikiantis grožio šiai Hessiche Bergstrasse.

Šiaip iš tikrųjų tikrasis (Hesseno) vyno kelias prasideda dar šiek tiek prieš Zwingenbergą ir baigiasi ties Heppenheimu, maždaug apie 28 km atstumas per kalnus. Šiame kelyje daugybė senų paliktų pilių, kurios yra laisvai prieinamos turistų lankymui (pastebėta, kad dažniausiai be jokio įėjimo mokesčio), tačiau priešingai nei Lietuvoje visos pakankamai sutvarkytos ir pritaikytos lankymui. Tad minėtasis vyno kelias yra ne tik lankymas vynuogynų, bet kartu ir pakelėje esančių pilių.

Šventės metu šiame kelyje atsirado 7 stotelės - vyno ragavimo punktai. Juose galima paragauti, aišku už simbolinę vieno euro kainą kokių tik širdelė geidžia vynų, pagaminų iš Hessiche Bergstrasse vienuogių. Patartina pirmose stotelėse per daug nesivaišinti, nes kitaip tikimybė pasiekti (taip taip šiose vietovėse temperatūra nenukrenta per visus metus žemiau 10 laipsnių, tad net jei išvažiuoti iš Frankfurto ar Heidelberg gana šaltą ir vėsią dieną, tai čionai tikrai nesušalsite) Heppenheimą dar labiau sumažėja. Visgi alkoholis ir karštis padaro savo.

Žinoma, kiekvienoje stotelėje jums pasiūlys ir tradicinės vokiškos virtuvės, tad iš alkio nenumirsite, o labai išrankūs gurmanai visada gali pasukti takeliais į miestelius ir tenai pasimėgauti dar didesnio pasirinkimo gėrybėmis, tačiau tokiems turistams kaip mes, užtenka ir to, ką pateikia vietiniai mažuose sustojimuose.

Gaila, kad antroje stotelėje mus tikrąja to žodžio prasme užklumpa audra. Savotiškas grožis ir gamtos stichija, nuo kurios nėra kur pasislėpti, deja. Tačiau po keliolikos minučių jau vėl šviečia saulė tarsi nieko nebūtų buvę. Nuėjusius 6 kilometrus leidžiamės link miesto pagauti traukinuką, o tuo tarpu ištvermingesnieji pasilieka toliau kopti į kalnus.

Tad galima pasimokyti iš mano patirties: neskubėti per daug greitai pirkti vynų, nes tie visi skysčiai ir buteliukai gana nemažai sveria... ir kai nugula pečius, nei kalnų grožis, nei būsimas ragauti vynas, nei bandelės nebebūna žavingos ir noris tik kuo greičiau pasiekti namus...

Ir dar, šis grožis gana nemažai patuštins Jūsų kišenę... Traukinio bilietas iš Frankfurto pirmyn ir atgal apie 30 eurų, tradicinė gertuvytė, kurią tiesiog būtina parsivežti kaip suvenyrą, apie 4 eurai, vyno degustavimas (priklausomai nuo dažnumo) apie 15-30 eurų, bei buteliukų kainos šuoliuoja nuo 10 iki 70 eurų.

Tačiau tikrai verta bent kartą gyvenime pamatyti tikrą vynų degustavimo šventę senajame Vokietijos krašte. Nepamirštami įspūdžiai ir teigiamos emocijos garantuoti.