2008 m. spalio 21 d.

Brėmeno muzikantai


Atšalo labai greitai. Netrukau pastebėti, kaip teko išsitraukti žieminę striukutę vėsiems rudens darganos rytams bei naktims.
Tačiau dar yra, kas gali sušildyti. Teatras.
Kai draugas pakvietė net negalvojau spyriotis, visgi ir pagal lažybas priklausė. Tiesa, mane baisiai nustebino kolegų pastebėjimai, kai paklausiau, ar norėtų į šį Keistuolių spektaklį, kad jį jau daugybę kartų matę ir nėra ten ko žiūrėti.

Galbūt jie ir teisūs. Kai kam ten nėra ką veikti, kai kam, tokiem, kaip man, "Keistuoliai" yra būdas atsipalaiduoti, pamirštant visus rūpesčius, blogą nuotaiką ar kokius kitus gyvenimiškus nesklandumus. Tai - geriausias vaistas nuo visų ligų.
Keistuoliai visada pasižymėjo ir iki šiol tokie išliko spinduliuojantys šiluma, optimizmu ir gera nuotaika.
O šis spektaklis tiesiog tobulas. Net ir kelis kartus matytas jis vis dar traukia. Traukia geromis emocijomis, muzika, kuri man, beje, viena gražiausių iš visų matytų "Keistuolių" spektaklių.
Apie Keistuolius daug pasakoti nereikia. Jie savo spektakliuose kalba širdimi, ne tik lūpom ar judesiais.
O istorija "Keistuolių" Brėmeno muzikantų labai paprasta, kasdieniška ir adaptuota šiuolaikinio kasdienio gyvenimo aktualijom. Net sakyčiau tas vyrukas juodu kostiumu man nemažai priminė niekam nežinomus talentus į žvaigždes bekeliantį Valinską. Tiek vienas realybėje, tiek kitas spektaklyje žada pinigus, šlovę, žinomumą... svarbiausia, kad viskas gerai baigiasi, bent tiems spektaklio personažams.
Be to, ir dainos čionai neleidžiančios nuobodžiauti - pradedant žinomomis melodijomis, baigiant originalia aktorių kūryba. Tiesiog gera ir gražu.
Reikia nueiti ir pamatyti. Teatrą reikia jausti, jis nesiduoda visavertiškai aprašomas.
PS. tiesa, Keistuoliai turi vieną mažą bėdą, jie tokie populiarūs, kad bilietais reikia rūpintis bent prieš kelis mėnesius (dažniausiai).


















2008 m. spalio 13 d.

Komentaras

Labas rytas. Tradicija jau tampa, kad pabudimas ir sielos, ir dvasios prasideda google reader'io įjungimu. Taip, šis rytas irgi ne išimtis. Visko dažniausiai jau nebeskaitau, praėjo tie laikai. Antraštės aišku pralekia visos, o, kas jau užkabina, gauna gilesnių įžvalgų.

Šiandien skaičiau Rūtos Grinevičiūtės komentarą apie Prunskienės ir Čilinsko būsimus vaidmenis. Būsiu kandi, neužkabino, kažkaip nieko naujo.Tačiau mane nustebino kitas šįryt skaitytas komentaras Kęstučio Girniaus "Iš kieno kišenės bus balansuojamas biudžetas?".


Pirmiausia nustebino, kad iki šiol kažkur miega kalbos redaktoriai. Paradoksalu, bet tam tikros auditorijos skaitomumas labai priklauso nuo to, ar tekstas yra tvarkingas. Bet tiek to, nesikabinėsiu.

Pati autoriaus pasirinkta tema, gana aktuali, visgi Lietuva negali pasigirti nei aukštais ekonominio augimo, nei mažėjančios infliacijos rodikliais. Apie įsivesti eurui keliamų reikalavimų atitikimą nėra nė kalbos.Bet visgi mane šį rytą labiausiai nustebino autoriaus pareiškimas, esą yra nesąžininga, jog žmonės ilgiau nei metams investuojantys, nemoka mokesčių valstybei. Palyginimui pateikti gana kardinaliai priešingose pusėse esantys atstovai - Maximos kasininkė ir Milijonierius, po metų uždirbsiantis 100 000 litų. Pirmasis mokės 24 procentus mokesčių, antrasis - nieko. Iš autoriaus teksto peršasi išvada, kad abiem atvejais turėtų būti ta pati mokesčių sistema. Tiesa, ne tik investuotojiems, bet ir kitiems asmenims, dirbantiems pagal 15 procentų mokesčių tarifą.

Visas savo mintis autorius grindžia Skandinavijos patirtimi.

Hmmm, slidus klausimas, neimsiu jo čia plačiau analizuoti. Bijau, kad ir čia galima būtų rasti, kur autorius netikslus. (Kiek man "ask google" atvėrė, tai jie irgi šiek tiek diferencijuoja mokesčių mokėtojus. Na, dėl absoliučių skaičių ginčytis nėra reikalo, bendrąja prasme, mokesčiai pas juos tikrai didesni, žmonės gyvena geriau ir daugybė kitų rodiklių yra geresni. To nepakeisim per vieną naktį, tai gal ir nebandykim. Nukopijuota konstitucija man garbės kaip LR pilietei nedaro, aš už autorines teises, tai gal kurkime patys :) .)


Visgi, aš su autoriumi drįsčiau stipriai nesutikti dėl Lietuvos situacijos.


Pirma, dėl tų milijonierių, kurie investuoja ilgiau nei metams. Paradoksalu, bet tie, kas nori uždirbti daug pinigų, neinvestuoja tokiems ilgiems laikotarpiams. Iš principo, aš gal ir sutikčiau su tuo, kad reiktų apmokestinti asmenis, iš šios veiklos nemažai uždirbančius, bet...manau yra net keletas bet. Ar nemano gerbiamas straipsnio autorius, kad jei įves tuos pačius tarifus ir investuotojams, jų didžioji dalis nubyrės. Kalbu ne apie asmenis, kurie gali sau leisti investuoti po milijoną ar šimtus tūkstančių, o apie tuos, kurie investuoja iki keturių nulių zonos.

Antra, įvedus mokesčius net ir tiems, kurie iš tikrųjų finansuoja, o ne spekuliauja, kaip mane gerai kažkada pataisė vienas pažįstamas. Aš asmeniškai tokiais neramiais laikais net ir nelaikyčiau ilgai akcijų ar dar kokių kitų vertybinių popierių, jei būčiau racionalus individas, bandantis iš pinigų pasidaryti dar daugiau pinigų.

Trečia, greičiausiai kalbėti apie tai, su kokiom problemom susiduria "hot money" objektai, kalbėti greičiausiai net nebūtina. Ką padaro staigūs investuotų pinigų atsiėmimai, pasakoti taip pat nebūtina. Puikiausias pavyzdys tiek šiandieninė Kinija, tiesiog deganti nuo kosminiais greičiais lakstančių pinigų srautų, tiek iki šiol menantys finansinės krizės padarinius pietrytinės Azijos regionai.

Grįžtant prie mokesčių tarifo, taip, Skandinavija šioje vietoje lenkia Lietuvą, bet ar tai būtinai reiškia, kad mes aklai turėtumėme perimti sistemą? Autorius pamiršo paminėti, kad asmenys, mokantys 15 procentų mokesčius, nėra taip jau lengvai atsikratantys mokesčių naštos. Jie taip pat moka papildomos mokesčius, kuriuos pamiršus paminėti, atrodo, kad jie gyvena kaip meškos ausy.

Paprastas pavyzdys, jei išsiperki individualios veiklos pažymėjimą finansininkams: kas mėnesį moki po 180 litus Sodrai nepriklausomai nuo to, kiek uždirbi. Gale metų, jei viršiji tam tikrą sumą, berods, šiemet 9600Lt, papildomai susimoki dar 15 procentų mokesčių. Mažai? ar tikrai? paskaičiuokime. Žmogus, jei turi tik vienintelį šį darbą, bandys uždirbti tikrai daugiau negu minimumą, vadinasi, jis viršys minėtąją sumą dėl to dar sumokės papildomai pinigėlių, tai yra 1440 litų. Na, greitai paskaičiuoju, kad visgi Maximos kasininkė uždirbs daugiau, ir svarbiausia, turės daugiau socialinių garantijų.

Gerbiamam Kęstučiui Girniui siūlyčiau prisiminti matematiką ir paskaičiuoti, tuomet jam nekiltų net mintis rašyti apie žurnalistų ir visokių kitokių specialistų, dirbančių pagal patentą, bei kitų asmenų per mažus mokamus mokesčius, nes paskaičiavus gaunasi, kad žmogus, dirbantis pagal patentą, tai yra, besistengiantis, kad nebūtų dar vienas bedarbis ir taupantis Lietuvos biudžeto lėšas visokioms socialinėms programoms, netenka nei daug, nei mažai - tik 55 procentus.


Blogiausia, kad tokių straipsnių prisiskaitę seimūnai imasi veiksmų, o neturėdami nei ekonominio, nei politinio, nei teisinio išsilavinimo, net nesupranta dažnai, ką vienas ar kitas jų sprendimas padaro paprastiems Lietuvos žmonėms.

Aš tikrai esu ne prieš mokesčių didinimą. Kodėl? visgi manau, kad didžioji dalis žmonių irgi su manim sutiktų, kad geriau didesni keliais procentais mokesčiai, negu kas mėnesį augančios elementariausių ir būtiniausių prekių kainos. Dauguma net neįsivaizduoja, kad tas atseit didėjantis realus žmonių darbo užmokestis "suvalgė" jų perkamosios galios nemažą dalį.Ir visgi kodėl nemėgstu lietuviškų straipsnių, kad dauguma jų autoriai patys sau prieštarauja. Šiame taip pat. Aiškina, kaip visgi reiktų didinti valdžios išlaidas, tačiau iš tekste anksčiau buvusių tekste argumentų atrodo, kad, atvirkščiai, norima jas sumažinti.


Ir pabaigai...

"Galimas Lietuvos ūkio nuosmukis neturėtų tapti dingstimi tęsti regresyvią ir pragaištingą mokesčių sistemą. Negalima lengva ranka numoti į galimą Maastrichto kriterijaus pažeidimą, bet reikia prisiminti, kad seniai pažeistos Maastrichto normos dėl infliacijos, tad ir subalansavusi biudžetą Lietuva negalėtų įsivesti euro." (citata iš teksto)

Negalvoja gerbiamas autorius, kad naujos progresinių mokesčių sistemos įvedimas šiuo metu pagal kaštų ir naudos analizę būtų viena blogiausių alternatyvų Lietuvai?

Taip pat, iš paskutinio sakinio atrodo, kad kokiam galui ir stengtis, vis tiek neįsivesime euro.


Panašiai ir su atomine elektrine, aišku, čia atskira gili tema, reikalaujanti daug dėmesio, bet principas panašus. Elektros ir euro įsivedimo reikia, bet vis sukame ir brukame uodegas, kad nereiktų imtis veiksmų ir galvoti. Tiesa, pažiūrėjus į seimo posėdžius atrodo, kad jie nieko daugiau ir neturėtų daryti bei nedaro, tik kažką mąsto, galvoja, pliurpia, šūkauja, rėkauja... o pasirodo, mąstyti ir strateguoti tingi. O gal nemoka, o gal nenori. Kaip mano močiutė sako, vienas biesas težino. Su linkėjimais naujajam LR seimui. Aš kaip paprasta žmogysta daug iš jo nesitikiu, bet bent kažkokių elementarių poslinkių viliuos :) žiūrėsim, kaip jums seksis.

2008 m. spalio 1 d.

Autobiografijos


Paprastai žmonėms netenka dažnai patiems rašyti autobiografijų. Retas, kuris sugalvoja savo malonumui pasirašyti autobiografijas. Tikrai retas.

Šiandien perskaičiau gal 28 autobiografijas ir tuomet prisiminiau savąsias, kurias per savo trumpą gyvenimą jau reikėjo rašyti, ir pagalvojau, kad žmonės labai skiriasi... bei labai skiriasi, ką žmonės šiaip apie save nori pasakyti skirtingais gyvenimo periodais.

Visgi, pagalvojau, kas nors padarytų analizes tų autobiografijų ir daug galėtų ką pasakyti, nors, iš kitos pusės, beskaitydama tas 28 supratau, kad žmonės gali būti ir labai šabloniški. Žiauriai. Ir nebūtinai tai, kas parašyta ant popieriaus bus tai, ko tikėsies sutikęs žmogų.
Ir dar, kodėl pradedu jausti, kad ėjimas į organizacijas, beje, visuomeniškas, vyksta kaip einant ieškotis darbo? tokiomis gana žiauriomis rinkos sąlygomis?
Taip pat, kažkaip šiandien gimė užuojauta tiems žmonėms, kurie atrinkinėja žmones į darbą, visokiems personalo specialistams, ir juo labiau dirbantiems tokioms kompanijoms, kur ateinančių į naujas pozicijas srautai reiškia iš esmės kartų pasikeitimą (pvz. Maxima, Senukai, ar panašiai). Kelis tūkstančius perskaityti motyvacijų su tais pačiais sakiniais yra žudantis darbas. Labai.