Kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti, kad priimti įstatymų pakeitimai, neturės visgi didelės įtakos mūsų žiniasklaidai. Greičiau priešingai, straipsnių šiuo metu parašoma daugiau negu prieš metus tuo pačiu metu. Na, galbūt tam yra labai aiški priežastis - artėjantys prezidento rinkimai, tačiau aš nelaikyčiau jos statistiškai reikšminga. Straipsnių tematika paskutinias keturias dienas įvairavo nuo krentančios dujų kainos iki vienintelės stalo tenisininkės apgavystės. O tai rodo, kad net ir išaugę mokesčiai, dėl kurių taip verkė žiniasklaidos atstovai, neturi įtakos - straipsnių daugiau, didesnis rašymo temų spektras, o tai reiškia, kad iki šiol labai brangiai save įvertinusios buvo medijos, per brangiai... kaip sakoma, kada nors laisva rinka vis tiek viską sureguliuoja. Manau, kad šįkart bus vienas iš tų gerų atvejų. Kodėl?
Todėl, kad žinios Lietuvoje paskutiniuosius metus kainavo daugiau negu turėtų, ypač palyginus su lietuvio perkamąja galia ir situacija užsienio šalyse. Kitas dalykas, atseit mažinamas darbuotojų kiekis, galbūt leis labiau iškristalizuoti problemas. Rašau "gal", nes netikiu, kad taip nutiks. Netikiu, nes politikos komentarų kaip nemažėja, taip nemažėja, o kultūros ir meno straipsnių kaip mažuma, taip mažuma. Tad manau, kad kaip numuilindavo kultūrinius dalykus iš piliečio akiračio, taip ir toliau darys. Belieka tik pritarti Račui - mes tikrų tikriausia provincija, tiesa, ne tik dėl be svarbiausių naujienų - Pinkevičiaus ir Valentaitės skyrybų bei Grybauskaitės kandidatavimo į prezidentus - nematantys nieko kita svarbaus ir reikšmingo ne tik savo šalies, bet ir pasauliniu mastu.
Tik kas vis dar mane iki šiol stebina, tai sociologų aiškinimai, kad lietuviai yra apolitiški. Nu jau. Sunkiai begaliu patikėti, kai tiek daug straipsnių parašoma politinėms aktualijoms narplioti, ir ar ne bet kokioms, o būtent lietuviškoms. Ir čia negalima visko suversti, kad rašoma tik iš pareigos, iš noro šiek tiek dėmesio skirti ir savam guoliui. Nė velnio. Komercinė žiniasklaida puikiai
Tiesa, patiko vienas geras požiūris į vieną iš kandidačių į prezidentus - Dalią Grybauskaitę. Nors, tiesa, reikiaį viską žiūrėti per tam tikrus filtrus. Nuolatinis žiniasklaidos dėmesys vienam iš kandidatų, matyt, yra ne šiaip sau iš piršto laužtas. Kas po visu tuo slypi, sužinosime greičiausiai vėliau arba niekada. Ir dar patiko A. Vinokuro išvada "kad D. Grybauskaitė taps išsilavinusių moterų favorite. Ir neišsilavinusių vyrų baubu."
Bet kas labai prajuokino tai rožinės svajuko dramblonės, kad Lietuvoje 2050 metais gyvens 4 milijonai. Oi, kaip prajuokino, o dar koks straipsnio galas... :D tai tik dar kartą įrodo, kad humoro jausmas dar neišnykęs iš šventosios Marijos žemės. (Mane dažnai nustebina taip vadinama Lietuva, bet jei žmonės vadina, gal irgi reikėtų prie mūsų brangiausios šalies sinonimų įrašyti... tuo pačiu prisiminiau vaikystės metus, kai giedojau Katedros chore ir kaip duodavo mums visokių knygučių, kur ten kokiam kaime Lietuvoje kas pasirodė, kodėl ten kas šventa ir panašiai. Nieko tikslaus nebepamenu, bet kai tik pagalvoju apie tam tikrus tų brošiūrėlių epizodus, šiurpas nukrečia, kaip žmonės gali tokiais dalykais tikėti? Ar vien dėl to sureikšminti vieną vietovę ar dar kažką?)
Taip pat labai džiugiai nustebino ir pagaliau įvykiai konstitucinės teisės fronte. Taip, vis dar prisimenu šį dėstytojo Petro Ragausko dėstomą kursą vėlyvais pirmadienio vakarais žiemą, kai norėdavosi miego ir ramybės... o po itin intensyvios logikos mano smegenys dažniausiai sugebėdavo tiesiog daryti copy-paste. Jis šneka, aš rašau, ir dažniausiai ne viską, nes šneka per daug greitai, ir dažniausiai per daug nemąstant. Tokia ta buvo realybė. Ir šią savaitę pasirodžius E. Šileikio atskirai nuomonei, man pasirodė, kad mes pagaliau priartėjome prie vakarų nuomonių pliuralizacijos tradicijos. Pagaliau. Pagaliau veiks bent šioks toks mechanizmas, nes iki šiol tiek įstatymiškai, tiek praktiškai Lietuvos Konstitucinio Teismo (tiesa, ne be Egidijaus Kūrio pagalbos - gal čia neviešinsiu kai kurių jo komentarų per paskaitas apie šią instituciją, nes gali susidaryti įspūdis, kad tokio veiksnio kūrimu gerbiamas E. Kūris ne tik patenkino savo egocentrizmą, bet ir užsitikrino šiltą pragyvenimo vietelę) nutarimai negalėdavo būti niekaip paneigiami. Praktiškai tik po daugybės metų, ir tai dar su dideliu klaustuku, nes aiškinime labai daug vietos ir reikšmės yra skiriama istoriniam kontekstui ir vaizdui.
Dar mane per šias 6 readerio skaitymo valandas sužavėjo Vytauto V. Landsbergio komentarai. Tiek apie blaivinimąsi (be to labai geras straipsnio pavadinimas "Lapatai lapatai nuo kalniuko"), tiek apie filologo klausimus fizikui. Ir labiausiai paskutinė pastraipa greičiausiai paskutiniame šiandieną mano skaitytame straipsnyje (tpuf) "Yra toks pasakymas apie čigoną, kuris bandė savo arklį atpratint nuo valgymo ir buvo beveik pasisekę. Tik arklys vienądien kažkodėl numirė."
Nors, visgi geriausias straipsnis mano šiandieną skaitytas greičiausiai Michael Millerio "Ar laisvosios rinkos kapitalizmas mirė?". Geras autoriaus pastebėjimas, kad nėra nė vienos rinkos, kuri nebūtų reguliuojama. Visada yra tik klausimas: kokio pobūdžio reguliavimą ir kokio lygio valstybės kišimąsi turėtume pasirinkti. Gal tokia ekonomiška nata ir reikėtų baigti. Visi nuolatos tik ir kalba apie krizę. Kaip Indrė šiandien pasakojo, kad jau per gerklę lenda keli šimtai laiškų su ataskaitomis ar pranešimais per dieną, kurių pavadinimo langelyje puikuojasi žodis "krizė". Man irgi ji nusibodo, tik gaila, kad greitai ji nepasibaigs. O jei ir pasibaigs ekonominiu lygmeniu, visada atsiras didžiosios moralės ieškotojų, teigiančių, kokia supuvusiu mūsų visuomenė ir kalbančių apie dvasinę XXI amžiaus žmogaus krizę.
Labos nakties. Gražaus Kaziuko :) būtina eiti susikibus rankomis, nes gresia pasimesti, bei maršrutais, pasirenkamais kuo mažesnio kiekio žmonių, nes gresia ir sutrynimo ar minimalaus aptraiškymo situacijų. Gražus šiemet Kaziukas, kažkaip ten nuėjus net krize nekvepia iš žmonių kiekio... tik kad kainos besikandžiojančiais daugumą sustabdo. Bet kaip sakoma, kiekvienam savo.
Beje, jau pražydo kačiukai :) gal kada žibučių reiktų eit ieškot į mišką... pavasaris jau tuoj ateis.
Čia tiems, kurie skaito ispaniškai ir kuriuos domina lyčių fiziškesnės studijos. Labai geras straipsnis. Tikėtis, kad kas nors panašaus kada nors bus išspausdinta lietuviškai, gana naivoka, bet kur temptis ir į ką lygiuotis yra.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą