2009 m. gruodžio 8 d.

Lyrinis nukrypimas vidury nakties


Skamba Kings of Convenience "I' d rather dance with you" (nebeaišku, jau kelintą kartą), gurkšnoju Pusryčių arbatą iš nediduko termoso, svaiginuosi Loewe's "Aire Loco" ir kemšu vieną po kito iš Lietuvos mamos atsiųstus kūčiukus... labai jau tingiu eiti virtis užmerktų grikių... šildytuviukas burbia kažkur visai šalia, šildydamas besuledėjančias pėdutes.

Vienam akim čia žiūri į ispanų vadovėlį, et, nekoks mokymosi metas gruodis, viena į Burak'o skundus, kaip aš su tokiu karštuoliu nebendrauju (et, tie turkai :D baisiai karšti ir be kantrybės), kita į apačioje nuleistus word'o langus, indikuojančius, kad praktikos ataskaita pati nepasirašys... ir vis grįžtanti pažiūrėti skambančios youtube dainos vaizdo klipo keletos vietų .

Et, štai ir sudegė dar viena vanilinio kvapo žvakutė. Užgeso ir tik mažytis dūmelis priminė, kad jos čia būta, nes vargšės kvapą visą užmušė atneštas iš kvepalų parduotuvės "Aire Loco" lapelis... ant stalo suneštos beveik visos mano turimos negyvos gėlės, gaila, kad bekvapės... taip ir stumias vidurnaktis. Ir kažkaip pasimiršta, kad šiandien visą dieną lijo, žodžiu, vėl oras priminė tą, kokį palikau Lietuvoje prieš išvažiuodama, kad rytą atėjus į darbą pabučiavau į uždarytas savo darbovietės duris, nes visgi fiesta ir net dvi šventės - gruodžio 6 ir 8 dienomis, tai negi dirbsi gruodžio 7 :D (keistai, matyt, atrodžiau įsiprašydama į ofisą - norėjosi darbą atlikti [dar išmoksiu džiaugtis oficialiom nedarbo dienom :D])... visai pasimiršta, kad mes neturime karšto vandens bute ir kaskart pasišildinėji vandenuko norėdamas išsimaudyti, kaip pas bobulę kaime Lietuvoje, visai nesvarbu, kad pro plyšius pučia vėjas, kad dingsta dujos kartais ir išnykšta bet kokie šilumos šaltiniai, kad pirmą valandą nakties atsivelka meilės išsiilgusi dūšia pas mano brangųjį Guillermo ir liejas ašaros laisvai... kažkur atminty plaukia rytinis atsisveikinimas su Katiuša ir sunkūs jos lagaminai, kuriuos vargšis kupranugariukas G tysė... taip ir matau, kaip Katiuša džiaugias išlipus Sankt Petersburge, kur jos laukia tikra žiema ir atšiaurūs vėjai... gal kažkur giliai ir aš jai pavydžiu, bet čia jau kita istorija.

Mieste plaukioja minios žmonių, ir kaskart išeidamas kur nors supranti, kad kartais, dažniausiai vakare, tie milijonai Madrido gyventojų nusprendžia prasiblaškyti tavo gyvenamam rajone... pro Sol, Plaza Mayor, ir kitas tavo mėgstamas vietas... ir prisimeni silkių spaudimą Vilniaus viešajame transporte. Darosi visai panašu... Kažką reiks sugalvoti, kaip išgelbėti pasivaikščiojimus po žavingąjį Madridą... :) Taip ir gyvenam... kažkur beskraidžiojant padebesiais. Kažkaip net ore jaučias, artėja Kalėdos... saldžių.

Lyriškai nukrypstant reikia jausti saiką.
Buenas noches ;)

Komentarų nėra: