I' m coming home

I' m coming home

Stars shine bright,

I' m coming home tonight for Christmas.

Berods taip dainavo Erica Jennings prieš kažkiek metų. Jau nebepamenu, kiek tiksliai, bet kažkurią dieną supratau, kad tai puikiai tinka man. Pirmą kartą iš tiesų grįžti iš kažkur namo Kalėdoms. Dažniausiai negrįžtu arba net neišvažiuoju. Nelabai yra prasmės, noro, jėgų ir lėšų.

Taigi, paskutinės minutės. Žinau, turėčiau rašyti raštadarbį Alexui, dar neturiu nė vieno žodžio, o iki deadline'o, kada reikės priduoti 5000 žodelių liko jau ne tiek ir daug, mažiau nei 20 valandų, bet šitoj gyvenimo beprasmybėj... Kaip vakar-šiandien mūsų su Veronika išlydėtuvėse juokavom dialogu: "lova - kas tai? nežinau. Miegas - negi tai egzistuoja?", pagalvojau palauks tie 5000 žodžių. Nors kažkur viduj naiviai kirba viltis, gal kaip nors... labai nenorėčiau grįžusi praleisti visas dienas prie kompo, ypač kai tų dienų Lietuvoje bus tik keletas... taigi iš tos vilties, kad viskas bus gerai... neišeina nepastebėti, kokia pasakiška žiema ateina į Budapeštą... matyt, mano išvykimo proga ;)

gražus pasakiškas mėnulis penktą valandą ryto Budapešte... nemiega bendrabutis... nesvarbu, kad ir ne kažin kas iš jo čia likę... dar galvoju, kad jei neatsijungsiu oro uoste, būtinai įmesiu keletą vaizdelių. Žinoma, gražių. negražių aš nededu, aš ne mūsų Janas, kuris jau pagarsėjo facebook'o bendruomenės masintoju mūsų provokuojančiomis nuotraukomis. Ir žinoma, jei bus internetas, kuriuo galima būtų pasidžiaugti. Palauks tas Alexas... vis tiek maksimalaus balo negaučiau :D, net jeigu ir sprandą nusisukčiau berašydama. Viskas ir taip aišku. Panašiai, kaip Radžvilas man pasakė po egzamino, kai priėjau paklausti, kas gi visgi buvo blogai su mano atsakymais - "aš tavo balą žinau ir be egzamino" prieš beveik lygiai ketverius metus man tada atšovė TSPMI garbinamas profesorius [kažkaip nenorėjo rankos rašyti to "prof.", kuris turėtų būti skiriamas už dėstymo nuopelnus, o ne praleistų metų universitete skaičių, bet tiek to].

Taigi taigis, kadangi dar laukia keletos brangių, intensyviai su rašto darbais kovojančių, žmogučių apkabinimai, per daug neužsisėdžiu čionai, bet 14.20, viliuos susimatysim. Tai jau bus labai greitai, tam senajam mažučiame Vilniaus oro uoste. Kaip visada. Ir nedrįsta tegu jokios pūgos manęs niekur įkalint. Jau istorijų apie įkalintus draugus Anglijoje, Prancūzijoje ir daugumoje kitų Europos sostinių miestuose, tiksliau, jų oro uostuose, prisiklausėm šiąnakt susibėgę.

Iki susimatymo.

ps. gal kas nors turite antgamtinių galių pamažinti termometro Celcijaus stulpelį į teigiamą labiau pusę? šaltoka, brrr, atrodo bus... :)