Paprastai žmonėms netenka dažnai patiems rašyti autobiografijų. Retas, kuris sugalvoja savo malonumui pasirašyti autobiografijas. Tikrai retas.
Šiandien perskaičiau gal 28 autobiografijas ir tuomet prisiminiau savąsias, kurias per savo trumpą gyvenimą jau reikėjo rašyti, ir pagalvojau, kad žmonės labai skiriasi... bei labai skiriasi, ką žmonės šiaip apie save nori pasakyti skirtingais gyvenimo periodais.
Visgi, pagalvojau, kas nors padarytų analizes tų autobiografijų ir daug galėtų ką pasakyti, nors, iš kitos pusės, beskaitydama tas 28 supratau, kad žmonės gali būti ir labai šabloniški. Žiauriai. Ir nebūtinai tai, kas parašyta ant popieriaus bus tai, ko tikėsies sutikęs žmogų.
Ir dar, kodėl pradedu jausti, kad ėjimas į organizacijas, beje, visuomeniškas, vyksta kaip einant ieškotis darbo? tokiomis gana žiauriomis rinkos sąlygomis?
Taip pat, kažkaip šiandien gimė užuojauta tiems žmonėms, kurie atrinkinėja žmones į darbą, visokiems personalo specialistams, ir juo labiau dirbantiems tokioms kompanijoms, kur ateinančių į naujas pozicijas srautai reiškia iš esmės kartų pasikeitimą (pvz. Maxima, Senukai, ar panašiai). Kelis tūkstančius perskaityti motyvacijų su tais pačiais sakiniais yra žudantis darbas. Labai.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą