2014 m. gruodžio 5 d.

Belaukiant Šv. Mikalojaus

Seniai bebuvo įrašas į šią mano užmirštą dienoraščio tvirtovę. Aišku, juokingai skamba dienoraštis, bet dar kvailiau tinklaraštis ir visokie kitokie "blog" lietuviški vertimai. Taigi, ta proga, kad kukliai įnešu gyvybės į šį užmirštą puslapį, pradedu labai paprastai - nuo šventės rytoj ir ilgos tylos. 

Ilga tyla. Kaip visgi tai nutinka? Labai paprastai - kai leidžiant darbams ir visokioms kitokioms veikloms užlipti ant savęs. Apie persidirbimą, užimtumą, nuolatinį laiko neturėjimą Vakarų spauda mirga kone kasdien. Daugybė straipsnių tik ir bando grąžinti nuo lenciūgo pabėgusią jaunąją kartą į tikrąjį gyvenimą, kur išmaniosios technologijos lieka tik įrankis, bet ne procesas, ar gyvenimo būdas ar jo esmė. Skųstis asmeniškomis patirtimis nesiruošiu, bet labai rekomenduoju tekstą apie "Nuolatinio Užimtumo Ligą" [The Disease of Being Busy, nuoroda čia]. Prieš Kalėdas ir kitas didžiąsias metų šventes labai tinka susimąstyti ir pagalvoti, ar tikrai viskas mūsų gyvenimuose taip, kaip mes norėtumėme. 

Ta proga aš ir pati pasistengsiu pagaliau sukelti daugybę tekstų, kur ir jų seniausiai vieta, nes visgi nuo rašymo ligos išsigydyti nepavyko, kad ir kaip bandžiau. Šis tinklaraštis stiprokai buvo apleistas Ispanijoj, vėliau veik visiškai miręs trumpais mėnesiais Lietuvoje bei ilgais metais Vengrijoje. Sekusi "gyvenimo ant lagamino" kelionė po Europą bei sėslesnis nutūpimas Italijoje situacijos nepagerino, o ir paskutiniai metai Belgijoje didelių pokyčių neatnešė, bet kad jau 2015 metai ant nosies, pagalvojau, laikas susiimti ir nelaikyti to, kas nugulę daugybės bloknotų ir užrašų knygučių puslapiuose. Kad ir retrospektyviai, bet tikrai atkeliaus tekstai apie Izraelį, Moldovą, Kroatiją, Kiniją, Austriją, Tunisą, Vokietiją, Šveicariją, ir, žinoma, Italiją bei Belgiją, bei kitas vietas, kur teko paklaidžioti pakeliui.

O dabar jau laikas grįžti prie švenčių, nes laiko planavimo-užimtumo ar kelionių temos yra neišsemiamos. Rytoj šv. Mikalojaus diena [kodėl lietuviškai Saint Nicholas tapo Mikalojumi aš nežinau, ir dar keisčiau, kad tokioje gana religingoje valstybėje šv. Mikalojaus diena yra terra incognita], kurios nelabai kas ir švenčia Lietuvoje [mintis: gal per didelė asocijacija su Rusija?]. Taigi, šventas Mikalojus yra kaip ir Kalėdų senelio prototipas, kuris slaptai atnešdavo dovanėles tiems, kuriems jų labiausiai reikėjo. Galiausiai, Gruodžio šeštoji diena tapo jo prisiminimo diena, arba vakarietiškame pasaulyje "Kalėdų senelio gimtadienis", dar viena proga pasidalinti šiluma, dovanėlėmis bei dėmesiu mūsų brangiausiems ir mylimiausiems, arba šiaip padaryti kokį vieną kitą gerą darbą.
Gerų darbų idėjų pasisemti galima nuo savanorystės puslapių iki labdaros ar paramos centrų, arba šiaip išpildyti kokio vieno mažo vaiko svajonę, kurios labai paprastos ir nereikalaujančios didelio susitelkimo ar sunkių darbų. Apsilankykit čia, dar penktadalis vaikų laukia savo svajonių išpildytojų.

Gražaus ir jaukaus šv. Mikalojaus ir iki greito ;)

Komentarų nėra: