2009 m. spalio 15 d.

¡Qué cosa en primer dia!

"¡Qué cosa en primer dia!". Taip būtent taip mane pasveikino atvykus į Fundacion Alternativas. Mano naujuosius antruosius namus Madride. Kas buvo, nepasakosiu, nebūtina čia visokių neigiamų emocijų prisiminti. Reikia daryti taip, kaip daro ispanai, bet apie tai vėliau.

Taigi kaip iš tiesų atrodo viskas čia. Prestižinis rajonas, senas namas, sena gatvė, liftas gal labiau atnaujintas negu maniškis, bet labai jaukus ir mielas. Fundacion Alternativas įsikūręs trečiajame pastato aukšte. Toks įspūdis, kad dar visai neseniai, nes kai kur dar galima sutikti elektrikų, dažytojų ar šiaip kokių meistrelių.

Mano praktikos vadė nuolatos rūko. Beveik. Nerūko, kai eina pasikalbėt su kuo nors iš savo darbo vietos, arba kai itin svarbūs valdžios vyrai skambina. Iš tiesų pakankamai griežta, bet teisinga. Sutariam, kad už išnaudojimus galėsiu gauti laisvą dieną. Žinoma, tik tuo atveju, jei ant nosies nekabėtų konferencija, seminaras ar dar koks nors šventas velnias.

Bet iš tiesų vaizdelis jos darbo skyriuje tiesiog neįtikėtinas. Kai mane pirmą kartą įsiveda, aš net jau pasidžiaugiu, kad mano darbo vieta bus išeinančio berniuko vietoj [ dar paaiškėja, kad jis už mane jaunesnis :D - kažkas neįtikėtino ], OPEX departamente (Europos reikalai), nes toks per pilvą tarsi išplėstas koridorius, kurio pakampės apstatytos stalais. Akivaizdžiai, ne pagal feng šui... nenorėčiau dirbti ant praėjimo, kuris veda į tokią žmonių išsvajotąją vietą, kaip virtuvėlė. Ant mano šefės stalo stovi peleninė. Ir ne bet kokia. Didžiulė didžiulė. Kaip paaiškėja per pietus, ji gana greitai visgi prisipildo. Vėl pasidžiaugiu, kad mano darbo vieta ne šalia praktikos vadovės, bo dušu reiktų naudotis tiek prieš darbą, tiek po to.

Think tanke aš pakeičiu Tilmaną. Berniuką iš Vokiečių tyrimų centro, su kuriuo buvo itin glaudžiai bendradarbiaujama paskutinius mėnesius. Įtariu, kad į mane tiek vilčių nededa :D. Bet šiaip pasidžiaugiu už Tilmaną - už mane jaunesnis dviem metais tiek studijų, tiek amžiaus prasme, bet turi daugiau patirties. Štai ką reiškia vokiška sistema, kur kas vasarą studentai eina praktikos atlikinėti. Žinoma, jie turi kur tai daryti. Bet vis tiek baltu pavydu išlydžiu Tilmaną, užleidžiantį vietą man.

Knygos, kurią patarė pasiimti Alvyda, neprireikia. Man ta mintis jau atėjo, kai pradėjom ekskursiją po think tanką ir užklydom į laboratoriją. Pirma mintis, kad siaube, kaip tiek nedaug žmonių sugeba išvežti tokią aktyvią programą? Juo labiau tokiu aukštu lygmeniu. Kažkas neįtikėtino.

Po trumpos eskursijos ir Tilmano instruktažo, kurį jis labai nesėkmingai bando daryti anglų kalba (oi, oi, atsiiminėjau aš savo žodžius, kad vokiečių jaunimas gana gerai kalba angliškai), pristato prie darbų, nes jau vakare prasideda Ketvirtasis Europos Strateginis Forumas, susijęs dėl Europos Sąjungos saugumo politika ir jos vaidmeniu tarptautinėje arenoje. Juokas paima, kai Tilmanas užjaučiamai sako, kad reikės pasidomėti tuo :D Visgi dar vienas pliusas skaičiuojamas Islandijos vasaros mokyklos naudai.

Tiesa, po viso instruktažo, kuris buvo visiškai beprasmis, nes Tilmanas ne itin gerai kalbėjo angliškai bei ne itin buvo struktūruotas ir žinantis, ką nori pasakyti, pabaigėm pliurpdami apie viešuosius ryšius. Paaiškėjo, kad vaikinukas labai svajoja dirbti ten, kur pati atidirbau beveik pusę metų... gerai, jaunas dar vaikinukas... bet jei nesusitvarko su vienu distrelistu per 2 savaites, įdomi patirtis jo laukia.

Bet tame yra ir geroji medalio pusė. Yra darbai ir jie turi būti padaryti. Ir niekas nedaro daugiau. Tad nežinau, ar dėl to, kad pirma diena ir man labai norėjos pasportuot, ar dėl to, kad aš šiaip greitesnių apsisukimų, sutvarkau ne tik šiandienos konferencijai reikalingus dalykėlius, bet ir kitą savaitę vyksiančiam tarptautiniam seminarui apie migraciją Magrebe likusius darbelius. Ir mano džiaugsmui - čia yra gera sistema: padarysi anksčiau darbus, esi laisvas. Skatina dirbti efektyviai ir greitai, nors tai ir sunkiai įmanoma karštame ofise... gi ispanams labai šalta, ir ofise jau įjungtas šildymas. Siauubaaas. Lauke 25 kaip minimum, saulė šviečia, o jie dar papildomai pasišildo. Aš kol kas to nesuprantu. Gal po kelių mėnesių apsiprasiu ir net negalėsiu įsivaizduoti kitaip, bet man labai keista, nes beveik nėr kuo kvėpuot, karšta, prakaitas žliaugia... ai, bet kai pagalvoju apie sniegą ir 3 laipsnius Lietuvoje, pagalvoju, gerai, gerai, pakentėsim tą šilumėlę, įsivaizduok kaip dabar šaltum kur nors nešildomam Lietuvos ofise ar ministerijoje.

Be to, visada geriau kankintis ten, kur geriau. Čia ir žmonės linksmesni, ir dažniau šypsos, beje, nuoširdžiai, ne taip kaip amerikiečiai, ir nepasakyčiau nei, kad krizė, nei kad žiema čia pas juos ateina... man kaip tik dabar labiau panašėja į vasarą: medžiai žalesni, vaisių sezonas prasideda, žmonės zuja gatvėse, pilna turistų šnekančių įvairiom kalbom - tikras atostogų metas, vasara.

Hasta luego :)


Tuščia vieta.

2 komentarai:

Edvardas rašė...

Saunumelis, geroje vietoje isitaisei :) Turbut yra ir balto ir juodo, bet vis tiek dziugu, kad tau taip sekasi.
Uzsupo mano prota tavo pasakojimas :)

Beje, kas cia per uzrasas iraso apacioje? :)

Monika rašė...

Labai sunku suprasti? :D berods viskas labai paprasta.