2009 m. lapkričio 15 d.

Das Leben den Anderen//La vida de los otros//Kitų gyvenimas//The Life of others


Iki šiol prisimenu vieną gerą citatą apie kiną.

Kinas iš 24 kadrų per sekundę realybės virto 24 kadrais per sekundę fikcijos.

Nesuprantu, kodėl geras kinas aplenkia Lietuvą. Ne tik kinas, žinoma, bet kodėl ir jis.

Florian Henckel von Donnermarck debiutas 2006 metais "Kitų gyvenimas" (Das Leben den Anderen). Kurį paradoksalu šiąnakt mačiau ispaniškai per antrąjį Ispanijos kanalą. Nors iš tiesų, neabejotinai, turėjau jį pamatyti Vokietijoje.

Bet džiaugiuosi, kad geriau vėliau nei niekada. Nuostabus filmas, kuriam buvo negaila paskirti tas valandas.

Tiesa, Guillermo nustebo sužinojęs, kad aš jo nesu mačiusi. "Vienas geriausių kino filmų".

Atiduodu savo sentimentus istoriniam kinui. Ir jei imdb duoda 8,5 iš 10, aš visai rašyčiau 10. Nepamenu paskutiniuoju metu matyto kito tokio įtaigaus ir prasmingo kino filmo.

Aš už filmus, kurie verčia susimąstyti. Kurie kažko pamoko. Kurie sudrebina ten kažkur esantį mūsų esybės būvį...

Siužeto nepasakosiu. Jį tiesiog reikia pamatyti. 2 valandos ir 17 minučių tikrai bus praleistos neveltui. Ruošiuosi pasižiūrėti ir vokiškai. Bet kada vėl prie progos... panašiai kaip su "In the Mood for Love".

Tiesa, vienas momentas iš filmo. Paskutinėmis minutėmis. "Sonata geram žmogui". Labai prasminga padėka. Mes dažnai pamirštame, kad kartais būna nematomų žmonių... kurių mes nežinom, bet kurie daug dėl mūsų padaro. Visas filmas yra istorija apie tai, kaip gimsta gėris.

Ir dar. Vietomis filmas priminė žavingąjį Orvelo romaną "1984-ieji". Nuostabi knyga. Tik čia ne komunizmo parodija... o savos vokiečių bėdos. Štazi.

Taip ir įsivaizduoju, kaip mano buvęs (paskutiniuosius metus) istorijos dėstytojas Sindaravičius (dažnai mums penktadieniais rodydavo istorinį kiną... už ką jam neapsakomai esu dėkinga) po keletos metų gal rodys ir šį filmą. Jauniem žmonėm, ypač tiem, kurie nieko panašaus nematė ir gal nepamatys, visai ne pro šalį gyvenimo realaus pažiūrėti. Kad ir kino teatro salės ekrane.

Šiaip, dažnai net nesuvokiame, kaip mes gyvename. Bet ką čia daug rašyti. Gerus dalykus reikia pačiam per save perleisti. Ir šis filmas vienas iš tokių.

Labos.

Komentarų nėra: