Kam nepatinka žiaurios gyvenimo tiesos ir šiaip skaudūs dalykai, geriau neskaito šio įrašo pirmosios dalies ir iš karto eina prie antrosios.I.
Šis įrašas gimė neatsitiktinai. Vakar gavau seno draugo laišką su prašymu padėti. Žinoma, neatsisakiau. Ir ne tik dėl to, kad senas draugas, bet ir dėl to, ko prašė. Aš, aišku, negaliu nei dabar, nei grįžus pati to padaryti. Niekas manęs nepriima į tas patalpas, kur iš paguldytų žmogiukų protingos mašinos nusiurbia kraują. Bet jei kada nors galėčiau, tikrai taip ir padaryčiau. Ir ne dėl to, kad tas kraujas bus skirtas mažai būtybei, dar negalinčiai pačiai savęs apginti ir pakovoti už savo būvimą žemėje. Man, aišku, absurdiška, kad visos akcijos rengiamos vaikams. Negi žmonės taip nugyvulėjo, kad tiktai parodžius jam mažą kenčiančią būtybę, jo sieloje atgimsta mintis, kad gal reikia? Aš nežinau, kuo skiriasi vaiko, sergančio vėžiu, ir močiutės, sergančios šia liga, skausmas. Nežinau. Ir greičiausiai nesužinosiu, nes savo vaikystę tarsi jau nugyvenau. Niekada negalėsiu palyginti, bet manau, kad gelbėti reikia tiek vienus, tiek kitus. Tiek vieniems, tiek kitiems to reikia. Žinoma, pirmenybę visi teikia vaikui... Nors aš labai žaviuosi mažais vaikais, visgi skeptiškai galėčiau atsiliepti ir šiuo klausimu... bet ne apie tai aš čia.
Žaviuosi tuo, kuo užsiima viena mama, netekusi savo dukrytės. Tikrai nuoširdžiai žaviuosi. Nežinau, gal tai bus pirma organizacija be purvinų vidinių peripetijų ir koncentruosis tik į gelbėjimą vaikų, o ne grobuonistinės politikos kryptimi. Mačiau, kaip išėjo Raselė... ir kartais pagalvoju, kad ne tik kraujo reikia duoti. Reikia išmokyti žmones duoti šilumos. Mylėti. Galbūt tai, kad tu pabūsi 3 valandas, su vaiku, kuriam baisiai skauda, jam fiziologiškai nepakeis yrančių kepenų ar metaztazių plėtimosi, bet tikrai gali bent akimirkai leisti žmogui užsimiršti, kad jis serga, kad jam skauda... Vidinė savijauta yra ne ką mažiau svarbi nei fiziologija.
Nors žinau, kad ir to neužtenka. Kaip ir neužtenka tik kraujo gavimo, laiku atėjusio gydytojo, laiku pastebėtos ligos ir laiku pradėto gydymo.
Bet visgi... manau, kad reikia bandyti kovoti... Močiutė sakydavo, kad kančia taurina. Sveiki greičiausiai niekada to nesupras, bet sergantys... ir nesvarbu, ar vėžiu, ar kokia kita liga... jie tai praeina - pragarą žemėje, tad vien dėl to, mes turėtumėme ir, sakyčiau, visi sveiki privalėtume su jais dalintis tuo, ką turime... nes vienam iš jų gal reikia mano leukocitų, kitam gal trombocitų... niekada nežinai... ir jei būčiau ne Vokietijoj bei tenkinčiau dar kelias sąlygas, tikrai būčiau viena iš tų, kurių birželio 4-ąją dalintųsi ta, gyvybę palaikančia plazma.
II.
O tai, kas galbūt būtų naudinga tiems, kurie norėtų prisidėti...
Maloniai kviečiame Jus prisijungti prie labdaros ir paramos fondo „Rugutė" organizuojamos kraujo donorų akcijos birželio 4 d. (trečiadienį) „Rugutės Namučiuose" padovanoti gyvybiškai svarbaus Kraujo tiems, kuriems jis reiškia Gyvenimą.
Akcijos laikas: 2008-06-04 d. nuo 14:00 iki 19:00 val.
Vieta: „Rugutės Namučiai", P.Smuglevičiaus g. 45, Vilnius
Daugiau informacijos apie akciją:http://www.rugute.lt/svarbu/akcija-2.html
Kiekvienas paaukotas kraujo lašas – tai mažas žingsnelis į Viltį.Padėkite jį žengti kartu su mumis.
Būtume nuoširdžiai dėkingi, jei apie dalyvavimą iš anksto praneštumėte el. pašto adresu savanoriai@rugute.lt
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą