2008 m. vasario 1 d.

Itališkas Bekraujavimas

Taip jau nutiko, kad vieną dieną, beskaitydama internete visokius komentarus, radau ištrauką iš naujausios Alessandro Baricco knygos, kurios, deja, dar ne visi knygynai turi. Ištrauka buvo pakankamai charakteringa, kad suprasčiau, jog norėčiau perskaityti ir visą knygą. Tačiau tos knygos beieškodama neradau, tačiau akys užkliuvo už gana nedidukės, beje, labai labai simpatiškos kitos italų autoriaus knygos "Be kraujo".
Kaskart, kai išgirstu šio rašytojo pavardę, prisimenu jo knygą "Aistrų pilys" bei knygų mugę, kurioje garsusis autorius dalinosi gyvai savo patirtimi.
Su "Aistrų pilimis" pažintis prasidėjo keistai. Lyg tais per Valentino dieną prieš gerus penkis metus mano mylima anglų kalbos dėstytoja pasidalino savo skaitoma knyga, po to dar su drauge, kuri vėliau tapo ištikima kultūrinės radijo laidos "Balta dėmė" kompanione, apšnekėjom, kad ir ji šią knygą skaičius ir jai visai patikę. Taip "Aistrų pilys" tapo viena mėgstamiausių knygų, o jų pradedu galvoti vis daugėja.
Tiesa, su skoniu taip būna, kad kartais jis nusprendžia maištauti. Ir maištauja kiekvieną kartą, kai tik prasideda koks nors procesas.
bet grįžtant prie "Be kraujo"...
kai ją pasiėmiau, džiaugiuosi, kad neskaičiau iš karto anotacijos, nes kitaip knyga taip ir būtų likusi stovėti lentynoje, kurioje ir buvo, nors gal būtų suveikęs smalsumas pažiūrėti, ar Baricco tikrai taip gali. Bet vis dėlto, jei kam įdomu, http://www.knyguklubas.lt/lt.php/knygos/grozine_literatura/suaugusiesiems/knygos_be_serijos/be_kraujo/880
Vis dėlto šita knyga sužavi tiek turiniu, tiek forma. Perskaitai knygą per 2 valandas, nors gal ir tiek nėra, nes ji tiesiog susiskaito. Net ir pradžia man, kaip nemėgėjai tam tikrų karinių scenų, matyt atsiskaičiau savu laiku mokykloje, greitai pabėga.
Nežinau, ar autorius siekė savo knyga papasakoti skaitytojui vietą, aš ją vos per miglą atsimenu. Šioje knygoje koncentracija yra į jausmą bei žmones. Nors gal ir ne tai. Baricco stilius - persipynusios siužetinės linijos, tik čia jos dar ir reflektuojamos šiek tiek.
Ši istorija greičiausiai kada nors bus ekranizuota, ji puikiai tiktų kinui. Kai kurios knygos skaitomos lyg ir sukurią vaizdą, bet jis toks būna išblukęs ir neryškus, ši - atvirkščiai: sukomponuota specialiai tobulam filmui (kažkada LNK rodė reklamą, kaip atrodytų 60 sekundžių tobulo filmo, išskirdami po kažkokš kiekį sekundžių tam tikram aspektui, tai čia panašiai tik minutėmis): ir kraujo, ir muštynių, ir vyriškų "santykių pasiaiškinimų", ir karo, ir meilės, ir sekso, ir draugystės ir t.t Tiesiog imk ir klijuok viską iš eilės.

Ir net praėjus keliom savaitėm gera prisiminti šią knygą, kaip ne tik maloniai besiskaičiusią, bet ir pamokančią, kažkuo praturtinančia....