2009 m. rugsėjo 18 d.

Japoniškos arbatos ceremonija Vilniuje

Taip, taip. Iš tiesų tikrų tikriausia japoniškos arbatos ceremonija Lietuvoje.
Žinoma, "tikrų tikriausia" žodis gal ir ne visai geras, nes įtariu, kad ji bus šiek tiek kitokia nei man teko matyti Japonijoje... arba tokia pati, bet turėtų įdomiai atrodyti pats procesas lietuviškoje erdvėje.

Tad šį sekmadienį visi norintys gali stebėti šį procesą Vilniaus paveikslų galerijoje 12.30, 14 ir 15 valandomis.



O tiems, kurie mėgsta daugiau vaizduojamąjį meną, štai dar kelių renginukų Japonijos tema reklama:
  • Rugsėjo 24 d. Vilniaus paveikslų galerijoje bus atidarytos Masu Yamamoto „Kimono“ ir Yumiko Matsumoto išpieštų kriauklių geldelių parodos.
  • Rugsėjo 26 d., 13 val. – Ikebaną (japoniškų puokščių komponavimo meną) demonstruos meistrė Korei Matsumoto (Sogetsu mokykla).


2009 m. rugsėjo 1 d.

"Beveik varlės"

Kažkurią vasaros dieną, nebetekusi vilties bibliotekoje užsisakyti norimos literatūros, tiesiog įvedžiau į paieškos laukelį žodį "pasaka" ir užsisakiau pirmą pasitaikiusią knygą, net nekreipusi dėmesio nei kas ją parašė, nei kelinti leidimo metais. Taip prasidėjo mano atsitiktinė pažintis su Rasos Aškinytės literatūra vaikams.

Trumpa knygos kortelė:
Rasa Aškinytė, "Beveik varlės: pasaka", 2009, 36 puslapiai, Kronta (Vilnius), kaina apie 31 Lt.


Pati autorė pristato: knyga yra ne tik apie varles, bet ir apie tai, kad jei ko nors labai nori, tai ir gali. O kiekvienas, net ir pats mažiausias, yra kuo nors ypatingas".
Nei pridėsi, nei atimsi - grynų gryniausia tiesa. Aš jau seniai bebuvau skaičiusi vaikams skirtų knygų, bet ši iš tiesų papirko iš pat pirmo žvilgsnio Pauliaus Juodišio iliustracijomis, kurios bent jau man pasirodė labai originalios, žaismingos ir tokios vaikiškos, tad net ir nemokantiems skaityti mažiesiems turėtų patikti. O dar tiems, kurie mėgsta vandenį ir visa tai, ką tenais galima rasti, tikrai nenuobodžiaus.

Istorija gana paprasta - du maži banginiukai, laikantys save varlėmis, atkeliauja į ežerą, kur susipažįsta su seniai tenais begyvenančia Lydeka bei Mama Stirna ir Vaiku. Mažesnysis ir Didesnysis Draugai keistai jaučiasi ežere, nes jų niekas nelaiko varlėmis. Net Saulė sumaišo, kur jai reikia patekėti, užsižiūrėjusi į mažuosius banginiukus-būsimas varles. Galiausiai ežero gyventojai nusprendžia, kad jie užburti Raganos ir tuomet du draugai iškeliavo jos ieškoti, kol galiausiai sutiko seną Varlę, kuri ir pastebėjo, kaip visgi draugai užaugo ir tapo panašūs būtent į ją pačią, taip įtikindama Didesnį ir Mažesnį Draugus, kad jie yra visai neužkeikti ir atrodo, kaip tikros suaugusios varlės. Grįžus į ežerą senieji draugai nebegalėjo pažinti, kad čia vis tie patys mažieji banginiukai, ir dar ilgai Lydeka pasakojo istoriją apie tai, kaip į jų ežerą užklydo du maži banginiai.

Dalis istorijos, žinoma, iškirpta, kitaip nebūtų prasmės skaityti knygą :)
O prieš miegą tai tiesiog tobula trumpa knygelė geriems saldiems sapnams.

Labos :)