2010 m. gruodžio 19 d.

I' m coming home


I' m coming home
Stars shine bright,
I' m coming home tonight for Christmas.

Berods taip dainavo Erica Jennings prieš kažkiek metų. Jau nebepamenu, kiek tiksliai, bet kažkurią dieną supratau, kad tai puikiai tinka man. Pirmą kartą iš tiesų grįžti iš kažkur namo Kalėdoms. Dažniausiai negrįžtu arba net neišvažiuoju. Nelabai yra prasmės, noro, jėgų ir lėšų.

Taigi, paskutinės minutės. Žinau, turėčiau rašyti raštadarbį Alexui, dar neturiu nė vieno žodžio, o iki deadline'o, kada reikės priduoti 5000 žodelių liko jau ne tiek ir daug, mažiau nei 20 valandų, bet šitoj gyvenimo beprasmybėj... Kaip vakar-šiandien mūsų su Veronika išlydėtuvėse juokavom dialogu: "lova - kas tai? nežinau. Miegas - negi tai egzistuoja?", pagalvojau palauks tie 5000 žodžių. Nors kažkur viduj naiviai kirba viltis, gal kaip nors... labai nenorėčiau grįžusi praleisti visas dienas prie kompo, ypač kai tų dienų Lietuvoje bus tik keletas... taigi iš tos vilties, kad viskas bus gerai... neišeina nepastebėti, kokia pasakiška žiema ateina į Budapeštą... matyt, mano išvykimo proga ;)

gražus pasakiškas mėnulis penktą valandą ryto Budapešte... nemiega bendrabutis... nesvarbu, kad ir ne kažin kas iš jo čia likę... dar galvoju, kad jei neatsijungsiu oro uoste, būtinai įmesiu keletą vaizdelių. Žinoma, gražių. negražių aš nededu, aš ne mūsų Janas, kuris jau pagarsėjo facebook'o bendruomenės masintoju mūsų provokuojančiomis nuotraukomis. Ir žinoma, jei bus internetas, kuriuo galima būtų pasidžiaugti. Palauks tas Alexas... vis tiek maksimalaus balo negaučiau :D, net jeigu ir sprandą nusisukčiau berašydama. Viskas ir taip aišku. Panašiai, kaip Radžvilas man pasakė po egzamino, kai priėjau paklausti, kas gi visgi buvo blogai su mano atsakymais - "aš tavo balą žinau ir be egzamino" prieš beveik lygiai ketverius metus man tada atšovė TSPMI garbinamas profesorius [kažkaip nenorėjo rankos rašyti to "prof.", kuris turėtų būti skiriamas už dėstymo nuopelnus, o ne praleistų metų universitete skaičių, bet tiek to].

Taigi taigis, kadangi dar laukia keletos brangių, intensyviai su rašto darbais kovojančių, žmogučių apkabinimai, per daug neužsisėdžiu čionai, bet 14.20, viliuos susimatysim. Tai jau bus labai greitai, tam senajam mažučiame Vilniaus oro uoste. Kaip visada. Ir nedrįsta tegu jokios pūgos manęs niekur įkalint. Jau istorijų apie įkalintus draugus Anglijoje, Prancūzijoje ir daugumoje kitų Europos sostinių miestuose, tiksliau, jų oro uostuose, prisiklausėm šiąnakt susibėgę.

Iki susimatymo.

ps. gal kas nors turite antgamtinių galių pamažinti termometro Celcijaus stulpelį į teigiamą labiau pusę? šaltoka, brrr, atrodo bus... :)

2010 m. gruodžio 16 d.

Kalėdiniai stebuklai

Taip, nors ir užkrauta milijonas darbų, pagalvojau, kad Lino prašymas labai laiku ir vietoje. Reikia pasidžiaugti, kad yra žmonių, galvojančių ne tik apie save, savo artimuosius, bet ir tuos, kurie dažniausiai patys negali savimi pasirūpinti.

Paskaitykite žemiau Lino įrašą. Gal kam nors kils idėja prisidėti prie kilnaus tikslo. [Tikiuos, Linai, tu nieko prieš, kad tiesiog perkopijau tavo įrašą.Bijau, kad šiuo metu geriau ir gražiau neparašyčiau už tave.] Linkejimai iš Budapešto :)

Kartu galime daugiau

globalgiving_rugute_smallNoriu pasidalinti kvietimu.

Jau šešerius fondo veiklos metus mus nuolat lydi žinojimas, kad kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje esate drauge su mumis. Tik Jūsų buvimas, nuoširdi pagalba, ištiesiama draugystės ranka sukūrė beribės meilės ir geranoriškos pagalbos kupiną erdvę, kurioje pagalbą ir paramą randa su sunkia liga kovojantys vaikai.

Todėl būtent į Jus – Rugučiukų draugus, išsibarsčiusius po visą pasaulį – šiandien drįstame kreiptis pagalbos. Ieškodama finansavimo galimybių, „Rugutė“ praėjo atranką ir gavo galimybę patalpinti savo kvietimą prisidėti prie kokybiškesnio gydymo ir socialinės pagalbos suteikimo Lietuvos ligoniukams tinklalapyje www.globalgiving.org.

Šiuo metu mums paskirtas „bandomasis“ laikotarpis – jeigu iki gruodžio 22 d. fondas surinks 4000$ paramos iš 50 skirtingų donorų, mes įgysime teisę nuolat teikti projektus ir rinkti lėšas šiame tinklalapyje. Todėl iš visos širdies prašome visų – pasidalinkite su savo draugais, pažįstamais informacija apie projektą, o tie, kurie galite, prisidėkite prie projekto parama. Net ir pati mažiausia Jūsų auka bus be galo vertinga bei svarbi dovanojant mažiesiems ligoniukams tai, ko šiandien jiems labiausiai reikia – medicinines priemones, vaistus, svarbių tyrimų atlikimo užsienio klinikose apmokėjimą, socialinę pagalbą.


Liko savaitė ir dar trūksta 2500$. Kviečiu pasidalinti šiuo kvietimu su draugais, kolegomis. Pasidalinti nuoroda facebooke (už tai duoda papildomų pinigų). Juk kartu mes galime daugiau!

p.s. aš labai apsidžiaugčiau per šias Kalėdas gavęs ne kokią nors smulkmeną, kuri greičiausiai dūlėtų stalčiuje ar lentynoje, o paaukojimą šiam projektui. Virš mygtuko „Donate“ prie klausimo „Make this donation a gift, in honor of, or in memory of someone?“ reikia pasirinkti „Yes“. Tik tokios dovanos Lietuvoje dar nėra labai populiarios…

Studentiškas gyvenimas

Atsiuntė vienas draugas nuostabią karikatūrą apie studentišką gyvenimą. Aišku, šiuo metu ji nelabai galioja, nors... pasižiūrėjus į raštadarbių darbymečio pagrindinius veikėjus, supranti, kad gal net ir šiuo metu tai yra tiesa. Sunku, žmonėm šiais laikais gyventi be socialinio gyvenimo, net jei ir raštadarbių tiek, kad miegui laiko nebelieka.
Tiesiog negalėjau nepasidalinti :)