2007 m. gruodžio 26 d.

Žiema, kurios dar nėra

Bet kuri viliuos bus, tokia, kad pro langą bus būtent taip:


2007 m. gruodžio 4 d.

Tarp mūsų mergaičių arba Kodėl aš vedžiau?


Taip taip, būtent taip.

Po truputį adaptuojuosi naujame darbo kolektyve, kuris tiesiog yra nepakartojamai moteriš
kas, bent jau mano struktūra.
Ir štai netikėtai pirmadienį man užėjo nora svieną jų mergaitišką pokalbį užfiksuoti, gal kad kada nors gyvenime ir man pačiai pravers.Šiaip manau, kad jų visi pokalbiai,
patalpinti lrytas arba alfa svetainėje greičiausiai sulauktų daugiau dėmesio negu kaip zvonkė koją susilaužė ar panašiai.
taigi, grįžta mano gražioji kolegė iš pasimatymo. Aišku, prieš tai gal reiktų papasakoti, kokių dovanų ji parsinešdavo kiekvieną dieną, kur ne šimtą ar kelis vyriokas meilikaudamas sukišo.
Tai vat, galiu pasakyti, kad tikrai labai įspūdingo grožio mergina, nes šiaip visos moterys gražios, bet ši matyt turi kažką, kas vyrus traukia, kaip muses prie medaus.
taigi visiems suprantama, kad tokios moterys turi paklausą tarp vyrų.
Bet čia pirmosios dalies paaiškinimas, kodėl tarp mūsų mergaičių. Kita mergaitė, dalyvavusi pokalbyje nėra fatališko grož
io, tai apie ją per daug nesigilinsime.
O dabar, kodėl aš ją vedžiau.
Ogi naujasis mūsų gražiosios kolegos meilužis vedęs. Nemoralizuosiu, kodėl kolegė miega su vedusiu vyru ir apskritai susitikinėja ir priiminėja dovanas iš jo, bet greičiau norėčiau perteikti vedusio VYRO poziciją.
Greičiausiai moteris, išgirdusi iš vyro tokius žodžius, palinkėtų jam gero kelio ir mestų toli toli, bet tiek to...
Taigi.
Vyras: Aš vedęs.
Klausimas: bet tai kodėl tu vedęs? taigi, jei jau trankaisi su kitomis, tai gal skirkis? ir apskritai, kodėl vedei?
Vyras: vedžiau tam, kad socialinio statuso reikėjo. be to, labai gerai, žmonai nebereikia pirkti dovanų, nebūtina jos kiekvieną vakarą vestis į prabangų restoraną, dovanoti begalybės papuošalų, būti švelniam,
dėmesingam, nereikia rašyti sms'ų vidurį dienos, nereikia kartoti, kad ją myliu, nereikia rūpintis, kad būtų pasveikinta mama gimtadienio proga, šefas nepritrūktų pašnekovų dailių per firmos baliuką...
nereikia, pačiam plautis rūbų, nebūtina skustis kas rytą, nebūtina keltis pirmiau ir atnešti jai į lovą kavos. nebūtina vaidinti džentelmeno.
Nebūtina niekuo rūpintis.
dabar galiu gyventi dėl savęs, kasdien turėti kokią tik noriu moterį, užsiiminėti viliojimu, kuris yra saldesnis už bet ką pasaulyje.
aš esu kietas. galiu turėti, ką tik noriu, o jei kur nusvilsiu, tai visada bus žmona, ji visada manimi rūpinasi, tad ir šį kartą, ji mielai mane ramins, padarydama pėdų masažą, atnešdama vyno ir išskalbdama mano drabužius. Na, ji žmona, ji tokia turi būti. Ir šiaip, manau, kad ji net neįtaria, kad negrįžimai naktimis yra mano ėjimas į kairę, dėl to, jeigu kartais ir užsiožiuotų, visada galėčiau jai prikaišioti, kad neatlieka žmonos pareigų ir kokia bloga esanti.
O be to, net jei ir sužinotų, kad ją apgaudinėju, nesiskirtų. Ji tiesiog negalėtų to padaryti. Ji niekas.

Taigi, todėl vyrai ir veda.
greičiausiai pagalvotumėt išgirdę tai, kad žmona tiesiog vargana namų šeimininkė, sėdinti po milijonus uždirbančio vyro padu.
Ne, graži ir labai simpatiška moteris, bet greičiausiai vis tiek vargana, nes toks vyras... gal geriau jokio.