2007 m. gruodžio 26 d.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
skip to main |
skip to sidebar
Šamenas, Kinija, 2013
Iš Impresionisčių parodos Schirn galerijoje Frankfurte
Magnolijų žiedai
Mažoji Lieputė
4 nuostabūs gražuoliukai kačiukai
Kultūra, Menas, Kelionės, Gyvenimas
Žiema kitaip
Šamenas, Kinija, 2013
Archyvas
-
►
2014
(2)
- ► gruodžio 2014 (2)
-
►
2011
(5)
- ► rugpjūčio 2011 (2)
- ► liepos 2011 (1)
- ► sausio 2011 (1)
-
►
2010
(7)
- ► gruodžio 2010 (3)
- ► rugsėjo 2010 (1)
- ► rugpjūčio 2010 (1)
- ► birželio 2010 (2)
-
►
2009
(41)
- ► gruodžio 2009 (3)
- ► lapkričio 2009 (3)
- ► spalio 2009 (6)
- ► rugsėjo 2009 (2)
- ► rugpjūčio 2009 (1)
- ► liepos 2009 (5)
- ► birželio 2009 (5)
- ► gegužės 2009 (2)
- ► balandžio 2009 (1)
- ► vasario 2009 (7)
- ► sausio 2009 (2)
-
►
2008
(45)
- ► gruodžio 2008 (4)
- ► lapkričio 2008 (4)
- ► spalio 2008 (3)
- ► rugsėjo 2008 (1)
- ► birželio 2008 (3)
- ► gegužės 2008 (3)
- ► balandžio 2008 (9)
- ► vasario 2008 (1)
- ► sausio 2008 (2)
-
▼
2007
(9)
- ► spalio 2007 (1)
- ► liepos 2007 (5)
- ► birželio 2007 (1)
Pro rakto skylutę
Miškas
Iš Impresionisčių parodos Schirn galerijoje Frankfurte
Ieškoti šiame dienoraštyje
Gal kas nors turite?
# Vikram Seth "Suitable boy"
# Vikram Seth "Beastly tales"
# Vikram Seth "Three Chinese Poets"
# Vikram Seth "The Frog and the Nightingale"
Šiuo metu atverstų knygų lentynėlėje
* Jeanette Erazo Heufelder "Havana Feelings: Senosios Kubos Magija"
* Ken Kesey "Skrydis virš Gegutės lizdo"* Ingo F. Walther "El Impresionismo"
* Kęstutis Navakas "Du lagaminai sniego"
* Eyewitness Travel Guides "Hungary"
* Michael Jacobs "Budapest"
* Espronceda "El Estudiante de Salamanca"* Aiko Kitahara "The Budding tree: Six Stories of Love in Edo"
*Matsutaro Kawaguchi "Mistress Oriku: Stories from a Tokyo Teahouse"
*Bohumil Hrabal "Pernelyg triukšminga vienatvė"
*Antoine de Saint Exupéry "El Principito"
*Aldous Huxley "Puikus Naujasis Pasaulis"
*Pascal Mercier "Naktinis traukinys į Lisaboną"
* Haruki Murakami "The Elephant Vanishes"
* Korėjiečių pasakos "Trys dovanos"
* Erick Maria Remarck "Naktis Lisabonoje"
* Elizabeth Wurtzel "Prozaco karta"
*Aldous Huxley "Puikus Naujasis Pasaulis"
*Pascal Mercier "Naktinis traukinys į Lisaboną"
* Haruki Murakami "The Elephant Vanishes"
* Korėjiečių pasakos "Trys dovanos"
* Erick Maria Remarck "Naktis Lisabonoje"
* Elizabeth Wurtzel "Prozaco karta"
Pranešimai
Pavasaris Frankfurte
Magnolijų žiedai
Temos
- Belgija (1)
- Briuselis (1)
- Budapest (4)
- CEU (5)
- ES (1)
- España (Ispanija) (8)
- Europa (1)
- Frankfurt am Main (12)
- Futbolas (1)
- Gražu (4)
- Islandija (2)
- Japonija (10)
- Kelionės (24)
- Kinas (5)
- Knygos (7)
- Komentarai (5)
- Kvietimas (2)
- Lietuva (7)
- Madridas (4)
- Media (1)
- Menas (8)
- Miestai (4)
- Muziejai (1)
- Muzika (2)
- Naktiniai kūrybiniai impulsai (1)
- Nyderlandai (1)
- Opera (1)
- Pamąstymai (6)
- Prancūzija (2)
- Rašliavos (77)
- Recenzijos (8)
- Reykjavik Summer School (2)
- renginys (2)
- Spektakliai (2)
- Sportas (3)
- Šiaip (9)
- Šventės (4)
- Teatras (2)
- Tokyo (6)
- Vaizdas (30)
- Vengrija (Hungary) (5)
- Vilnius (1)
- Vilnius - Europos Kultūros sostinė (3)
- Vokietija (17)
Poilsio akimirka
Mažoji Lieputė
Mano skaitiniai
Akimirkai
Tad lieka esminis klausimas: kodėl taip renkamasi? Kažkaip nesitiki, kad tai vyksta tik dėl kančios intensyvumo. Esama egzistencinės problemos, kuri graužia Vakarų kultūros, mentaliteto, gyvensenos žmogų. Nūdienos žmogus nepakelia vienatvės ir tuštumos, kuri jį lydi kaktomuša susidūrus su mirties ir kančios slėpiniu. Tad kalbos apie „orią mirtį“ dvelkia veidmainyste, juk mirčiai orumo suteikia ne, skambant Beethovenui, išgerta nuodų taurė, bet šalia esančio žmogaus troškimas bent šiek tiek pratęsti buvimą drauge, kiekvienos akimirkos vertė. Kai kančią lydi vienatvė, tuomet skausmas yra nepakenčiamas. Taip meilės ir atjautos nebuvimas kompensuojamas galimybe „oriai mirti“...
Aštriausiai eutanazijos klausimas iškyla, kai kalbama apie beviltiškai sužalota gyvybę. Čia vertėtų prisiminti Jono Pauliaus II mokymą apie gyvybę išreikšta enciklikoje Evangelium Vitae 1995 metais. Jis pateikia tokią šviesą į keblias situacijas, kurios periodiškai iškyla viešumoje: „Eutanaziją būtina skirti nuo apsisprendimo atsisakyti vadinamojo „užsispyrėliško gydymo“, kitaip tariant, medicinos procedūrų, kurios nebeatitinka realios ligonio padėties dėl to, kad jos nebeproporcingos laukiamiems rezultatams arba dėl to, jog per didelė našta užgriūva ligonio ir jo šeimos pečius. Tokiose situacijose, kai mirtis aiškiai neišvengiama ir jau nebetoli, žmogus gali sąmoningai „atsisakyti gydymo, kuris užtikrintų tiktai netikrą, varginamą gyvenimo pratęsimą, tačiau nenutraukdamas normalios pagalbos, reikalingos ligoniams panašiais atvejais.“ Be abejo, egzistuoja moralinė pareiga rūpintis savimi ir leisti, kad tavimi būtų rūpinamasi, bet reikia atsižvelgti ir į konkrečias aplinkybes. Reikia nustatyti, ar prieinamos gydymo priemonės objektyviai proporcingos pasveikimo ar pagerėjimo perspektyvoms. Atsisakyti neįprasto ar neproporcingo gydymo netolygu ryžtis savižudybei ar eutanazijai; greičiau tai išreiškia susitaikymą su žmogaus situacija mirties akivaizdoje.“ (§ 65)
Aštriausiai eutanazijos klausimas iškyla, kai kalbama apie beviltiškai sužalota gyvybę. Čia vertėtų prisiminti Jono Pauliaus II mokymą apie gyvybę išreikšta enciklikoje Evangelium Vitae 1995 metais. Jis pateikia tokią šviesą į keblias situacijas, kurios periodiškai iškyla viešumoje: „Eutanaziją būtina skirti nuo apsisprendimo atsisakyti vadinamojo „užsispyrėliško gydymo“, kitaip tariant, medicinos procedūrų, kurios nebeatitinka realios ligonio padėties dėl to, kad jos nebeproporcingos laukiamiems rezultatams arba dėl to, jog per didelė našta užgriūva ligonio ir jo šeimos pečius. Tokiose situacijose, kai mirtis aiškiai neišvengiama ir jau nebetoli, žmogus gali sąmoningai „atsisakyti gydymo, kuris užtikrintų tiktai netikrą, varginamą gyvenimo pratęsimą, tačiau nenutraukdamas normalios pagalbos, reikalingos ligoniams panašiais atvejais.“ Be abejo, egzistuoja moralinė pareiga rūpintis savimi ir leisti, kad tavimi būtų rūpinamasi, bet reikia atsižvelgti ir į konkrečias aplinkybes. Reikia nustatyti, ar prieinamos gydymo priemonės objektyviai proporcingos pasveikimo ar pagerėjimo perspektyvoms. Atsisakyti neįprasto ar neproporcingo gydymo netolygu ryžtis savižudybei ar eutanazijai; greičiau tai išreiškia susitaikymą su žmogaus situacija mirties akivaizdoje.“ (§ 65)
Sekėjai
Vaizdas per akies kamputį
4 nuostabūs gražuoliukai kačiukai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą