Naujienos apie dar vieną streiką briuseliečių tikėtina nebestebina. Vieni piktinasi, kiti pyksta, treti stoiškai ir ramiai pasiruošia dviračius ar šiltesnius drabužius ilgoms kelionėms pėstute, kitiems visai pasiseka papildomai gavus laisvą dieną. Kai viešasis transportas streikuoja, nelabai yra kitokių variantų.
Daugumą nustebintų, kiek daug darbuotojų kasdien migruoja pirmyn atgal tarp namų ir darbo, kartais ir ne vieną šimtą kilometrų. Įprastas scenarijus Olandijoj-Belgijoj. Kartą net nesusilaikiusi užklausiau migruojančių, kaip jie jaučiasi kasdien "prarasdami" kelias valandas traukiniams, metro ar kitokioms formoms viešojo ar privataus transporto. Tiesa, daugumai darbovietės apmoka viešąjį transportą, tad jis pagrindinis "nešėjęs" galingų darbingų masių į didmiesčius, kurioms mieliau gyventi, kur jaukiuose namuose vidury laukų, kur šalia draugai, šeima ir įprastas ramus gyvenimas, nei kraustytis į perkimštas erdves didmiesčiuos, kaip Briuselis.
Rytų europiečiams tai gal mažiau įprasta nei vakariečiams. Kokybiško gyvenimo samprata dar neišsivystė iki tokio lygmens Lietuvoje, kur tiesiog privalu gyvent kuo centriškiau ir arčiau darbų. Tikėtina, kad dar labiau svečiai nustebtų pamatę, kokias formas streikai įgauna šioje visapusiškai liaupsinamoje Europos Sąjungos sostinėje. Šiandien gal jau penktas ar šeštas kartas per paskutines 4-5 savaites, kai viešasis transportas streikuoja. Tiesa, streikuoja dėl tų pačių priežasčių, kaip ir bet kur kitur Europoje, bet streikų mastas visai kitas.
Jei lapkritį sinchronizuotai neveikė tik Briuselio viešasis transportas, bet tuo metu masės šturmavo garsųjį Anspach bulvarą, palydėję keletą mašinų į liepsnas ir šiek tiek sukėlę riaušias, tai šią savaitę teko tiek vietiniams, tiek miesto svečiams susipažinti su visapusiška miesto blokada. Jokio transporto - nei traukinių, nei metro, ar autobusų ir tramvajų. Privataus transporto autobusai bei taxi gerokai turėjo nusivilti pastrigę mieste tarp barikadų ir blokadų. Visgi keistas jausmas apima, kai paskambinus į taxi, tenka išgirsti, "Madam, nieko negalim padėti, šiandien bet koks transportas Briuselio centre neįmanomas". Atrodo, lyg iškritus iš kokio medžio į necivilizuotą kraštą.
Deja, čia dar ne viskas. Centrinis Briuselio oro uostas iš principo tampa neįgalus dėl streikuojančių darbuotojų. Avialinijoms nelieka nieko kito, kaip keisti skrydžius. Apie nuostolių mastą niekas jau net nebekalba, kai tai n-tasis kartas. Panašu, kad streikų lavina tik įsivažiuoja ir jų džiaugsmai dar ne vieną ar kitą savaitę lydės Europos Sąjungos sostinę. Išmanieji keturių ratų savininkai irgi liks nusivylę, nes blokados bei streikuojančios grupės netik viešąjį transportą, bet ir ratuotus ar net pėsčiuosius randą būdų kaip paguldyti ant menčių.
Kaip jums, studentai, toks scenarijus, kad vargais negalais pasiekus universitetą, paaiškėja, kad jis apgultas protestuojančių ir kad šiandien į jį patekti nepavyks? Ar izoliuotos darbotvietės šalia karštųjų Briuselio taškų, ir neįprastos laisvos dienos ar darbas iš namų, jei galimas toks variantas?
Kol kas Briusely protestuojančių atžvilgiu ramu. Niekas negrasina ar neskelbia uždarytų į areštines sąrašų, o neprotestuojantys kap ir tyliai pritaria, kad be drastiškų priemonių iš principo nieko negalima pasiekti šiame mieste. Jei tykiai ir tyliai protestuosi, niekas gi nekreips į tave dėmesio, o tuo labiau nekeis savo sprendimų, kurie visai ne į naudą paprastiems žmonėms. Tiesa, gana dėkingas ruduo-žiema šiemet Briusely negaili ir netausoja visgi protestuojančių. Merkiantys lietūs, šaltis ir nesibaigianti drėgmė pristabdo vežėčias nepatenkintų protestuojų, ir grąžina gyvenimą gana greitai į normalias vėžias. Gal tai žinodami, automatiškai visi valdžios organai sprendimus priima vidury baltos (nors čia ji visai nebalta) žiemos?
Nefunkcionuojantis transportas bei protestuojančių blokados ir reikalavimai lyg ir išsakyti, apie juos ir visa kita visi informuoti, bet streikai nesiliauja, ir net nepanašu, kad artėja jų pabaiga. Klausimas tik vienas, kaip ilgai pašlijęs Briuselis galės tampyti už ūsų žiemiškai apsnūdusį ir gana lėtą Europos Sąjungos ir kitų institucijų mašineriją. Kada bus tas paskutinis lašas kantrybės taurėj, kai teks išvysti panašius vaizdelius, kaip Hong Konge ar kur kitur, kai valstybinės tvarkos institucijos galiausiai ėmėsi griežtų priemonių "tvarkai" įvesti.
Europos Sąjungos, taip vadinama sostinė, Briuselis tvarka nepasižymi net ir ramybės formoj, ir ne vienam pagadina nervus savo įprastom vėlavimo, neatvykimo ar atšaukimo priemonėm, bet paskutinių savaičių džiaugsmai ne vieną verčia susimąstyti, kiek daug žalos ir streso tokios akcijos sukelia. Gal pagaliau laikas prieš priimant, ar paskelbiant galimą sprendimų priėmimą gerokai apsvarstyti ir galimas pasekmes, ir tiesiog išvengti problemų, nei vėliau galvoti, kaip padengti nuostolius nefunkcionuojančio kelias savaites miesto, kai nelabai yra ko sukaupta ar sutaupyta "protingais" trumparegiais sprendimais.
Pabaigai keliauja itin saldus kąsnelis Lietuvai, kuri iki šiol minima, kaip viena sistemiškiausių bei tvarkingiausių valstybių Europoje, sugebėjusi taip viską susiveržti, kad nei vienai Vakarų Europos valstybei iki šiol neiašku, kaip tai įmanoma padaryti. Tai tik pastebėsiu, kad mūsų žmonės per daug sąžiningi ir atsakingi [ir galit visi kalbėt, kas kiek norit apie homo sovieticus, visgi šiuo atžvilgiu mes labai nuo jų ar nuo vakariečių nutolę], tad vargiai kada nors galėtų pastatyti kada ant blakstienų taip galingai valdžios institucijas, kaip tai daro vakariečiai. Ir tiesa, belgai šiose olimpinėse varžybose tikrai negautų aukso. Kur jiems lygintis su graikais, italais, prancūzais ar ispanais - čia net ne ta kategorija. O Lietuvai, na, ką jau padarysi, teks pasitenkinti paskutinėmis vietomis šiose rungtynėse dėl geresnių sąlygų paprastiems mirtingiesiems.
Pranešimai
