2008 m. gruodžio 20 d.

Vargo savaitė

Nemėgstu nuo to laiko, kai įstojau į universitetą, paskutinių gruodžio savaičių, ir apskritai, paties gruodžio mėnesio. Įstojus taip pat supratau, kodėl suaugusiems dažnai nebūna Kalėdų, arba jų buvimas būna paremtas grynai pragmatiškais pagrindais.
Paskutinės savaitės, kurios turėtų būti skirtos pagalvoti apie brangiausius artimuosius, draugus, kolegas, ir šiaip, kalėdinius stebuklus, būna užgrūsdinamos ataiskaitų pridavimu, atsiskaitymais, studentams - įskaitomis, rašto darbais... ir po nemiegotų kelių savaičių, pagaliau gauna atokvėpio kelioms dienoms.
Kažkaip labai neskaniai.
Ir ta forma Kalėdų laukimo tampa grynai išsakyti nevertų pagyrų, nes kažką gero reikia pasakyti (dažniausiai), visgi Kalėdos, pasisakyti, ką norėtų rasti po Kalėdų eglute, ir pan.
Kažkur pradingę sakysiu greičiausiai smetoninės ir soietinės tradicijos, nes būtent okupacijos laikais, ta šeimų šiluma ir buvo išvystyta. Ai, bet ką aš čia naujo pasakysiu... po tokių pragariškų savaičių, norisi tik miegot, miegot ir dar kartelį miegoti.
Saldžių sapnų.

Dormi con angelitos, sako ispanai :)

Komentarų nėra: