< Rūžava spalva >

Anądien ėjau ieškoti vyrui (čia asmens giminė, vyro neturiu :) jei ką) dovanos. Pagalvojui, kad tos, jau anksčiau suplanuotos ir nupirktos yra netinkamos ir norisi padovanoti ką nors šiaip kitokio. Hmmm, sunku, sakyčiau, nebuvo, ypač, kai žinai, ko ieškai.

Tačiau, aš nebūčiau aš, jei nepraeičiau ir pro kvepalų lentynas. Ir turėjau padaryti išvadą, kad patys skaniausi kvepalai yra supilami į rožinius indukus. Jau Vokietijoje mane erzino, kad visi rožiniai kambario aksesuarai yra kvepalų bonkutės, tiesiog švytinčios nuo savo elektrinės rūžavos esybės, bet vakar nukautavo mane parduotuvėse tos spalvos kiekis. Tomas aiškino, kad tai atseit mergaitėms mažoms sukelia teigiamų emocijų. Ok. Galbūt, nors aš ir nebuvau šios spalvos mėgėja vaikystėje. (Ir kaip ten tie tėvai išsivertė be rožinių aksesuarų? ir vaikas laimingas užaugo?) Tačiau šiuo metu vis daugiau matau šios spalvos užimamų plotų. Negana to, kad atsiranda visokių pop gražuolių, kurios nesiskiria su šia spalva ir visur šmėžuoja, kad visos mažos mergaitės rengiamos šia spalva, jaunuolės irgi jaučia priklausomybę susirūžavinti, bet net ir kvepalų kūrėjai eina paskui kažkokių kvailų psichologų padarytas išvadas, kad tai atseit skatina geras emocijas. Brrr... bet čia rimtai. Norėčiau, kad atsirastų psichologų, kurie patyrinėtų, kokią neatitaisomą žalą moters vystymuisi daro per didelis šios spalvos kiekis.

Nekenčiu rūžavos. Džiaugiuos, kad dar esama tokių, kaip Kenzo, kurie savo kvepalus moterims moka supilstyti į normalių spalvų buteliukus. Man varo depresiją rožinė spalva (na, neskaitant natūralių jos atspalvių), ypač elektrinė (mano močiutė turi geresnį pavadinimą - elektrava), visur kur tik įmanoma kišama. Žemėje tiek daug spalvų ir atspalvių, tad gal reiktų tomis natūraliomis ir tikromis spalvomis džiaugtis?

Jokių vaizdinių egzempliorių nusprendžiau nedėti. Kažkaip, negražu. Ir šiaip čia toks buitinis įrašas... blogiausia, kad žiūrint istoriškai ši spalva, man atrodo, yra nenatūraliai brukama. Visokiais teiginiais, kad ši spalva teigiamai veikia moters pasąmonę ir kažką dar bla bla bla, manau, tiesiog bandoma prikišti ją moterims ir taip jas tarsi susieti su ja. Kiek pažiūrėjau (specialiai pasiėmiau rūbų istorijos knygą), niekada iki pat XX amžiaus, deja, tikslesnio dešimtmečio jau nebesugebėjau atrasti, ji neaptinkama drabužiuose. Perverčiu dizaino, interjero puslapėlius, - irgi ne. Neužsiiminėsiu sąmokslo teorijom, bet ši spalva - pats bjauriausias modernaus žmogaus kūrinys.

einu džiaugtis tikromis spalvomis. siūlyčiau ir kitiems. ir jei kas nors, kada nors turės progos ką sukurti lai tai daro iš tikrų spalvų.

niūru ir pilka lietuvoje kaip ir visada tokiu metu. Artėja užgavėnės ir gal vasara pradės beltis pavasario pavidalu? Noriu pavasario.