2009 m. liepos 11 d.

Banana Yoshimoto "Kitchen/Moonlight shadow"

Banana Yoshimoto. Greičiausiai daugumai lietuvaičių nežinoma ir jos knyga "Kitchen" ("Virtuvė"), kurioje realiai yra du pasakojimai - tuo pačiu pavadinimu kaip ir knyga "Kitchen" bei "Moonlight shadow".
Lietuviškai ši knyga dar kol kas neišleista, bet daugumai, kadangi anglų kalba yra ne problema, tai įmanoma susiveikti ir perskaityti.
O knyga iš tiesų įdomi. Ir kaip aš sakau, greitai "suvalgoma". Tokia gana raminanti ir nesukelianti jokių neigiamų emocijų, nepaisant to, kad siužete minimi dalykai nėra patys iš maloniausių.
Tai galbūt mane ir labiausiai žavi japonų kultūroje. Sakyti, kad taip yra dėl dzenbudizmo atmainos, vyraujančios šalyje, gal ir nebūtų labai teisinga, tačiau visgi tas dvasinis netvarumo jausmas jų ševntyklose užlūsta. Ir Banana Yoshimoto labai meistriškai atskleidžia, kaip gali netikėtai (ypač vakariečiams) gyvenimas gali pakrypti kita linkme, ir kaip japonai su tuo sugyvena. Tiksliau, kaip sugebama vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą ir kad visada svarbiausia tikėjimas. Gyvenime daug būna atsitiktinumų. Kaip antrojoje knygos dalyje "Moonlight shadow" aplankiusi mergina pagrindinės veikėjos gyvenimą pakreipia visai netikėta linkme visiškai atsitiktinai, taip ir mano pažintis su šia knyga įvyko visiškai neplanuotai ir netikėtai.
Islandijoje apsilankęs dėstytojas sako, žinai, aš tau atvažiau knygą. Ir taip mano mokslai pradėjo kentėti... pradedant žurnalo rašymu baigiant ruošimusi egzaminui... bei gelbėdavo užmiegant Kopenhagoje... tiksliau pradžioje gelbėjo, kad neužmigčiau, vėliau nuovargiui įveikus nelygioje kovoje pasiryžimą neužmigti, tik pradėdavau skaityti ir kažkur nukeliaudavau mintimis... ir nė nepajusdavau užsnūdus, tad ne veltui šią knygą iš pat pradžių įvardijau kaip dvasingą ir tvarkančią pasamonę. Iš jos tarsi sklinda autorės įdėta šiluma. Tad akimirkos praleistos su knyga tikrai bus vertos savo laiko.
Kalbant apie istorijas "Kitchen" ir "Moonlight shadow", jos abidvi skirtingos, bet kartu ir panašios. Jas jungia pasakojimo pobūdis, tas nuolatinis tikėjimas ir mažyčiai stebuklai. Abiejose mirtys, aplink kurias apsivija visi įvykiai. Tiek "Kitchen, tiek "Moonlight shadow" atskleidžia koks įvairus, keistas ir nepakartojamas gyvenimas gali būti. Pagrindinės veikėjos yra moterys su skirtingomis savo gyvenimo istorijomis, bet kartu kiekviena su savotiška laiminga pabaiga (čia nereikėtų prilyginti vakarietiškam požiūriui, kad jie ilgai ir laimingai gyveno - šiose knygose laimė yra buvimas, ramybė, šiluma ir jaukumas, kas man asmeniškai labai patiko).
Ir daug kalbėti apie šią knygą greičiausiai nereikia. Ją reikia paimti ir tiesiog kokį ramų vakarą prie židinio ar atviro balkono, pučiant vasariškam vėjui, imti ir perskaityti.
Efektas garantuotas, abejingų greičiausiai nelieka (Bent jau iš to, ką paskaojo dėstytojas, tai yra viena geriausių japonų autorių knygų, kurią patys japonai rekomenduoja paskaityti).

Ir kaip visada mažyčiai mano atradimai knygoje:

A lighthouse in the distance
To the two of us in the night
The spinning light looks like
Sunshine trough the branches of trees. (38)

<...> the beauty of her tears was something I would not soon forget. She made me realize that the human heart is something very precious. (86)

We all believe we can choose our own path from among many alternatives. But perhaps it's more accurate to say that we make the choice unconsciously <...>. I don't mean this in fantastic sense; we're constantly making choices. With the breaths we take every day with the expression in our eyes, with the daily actions we do over and over, we decide as though by instinct. And so some of us will inevitably find ourselves rolling around in a puddle on some roof in a strange place without takeout katsudon in the middle of winter, looking up at the night sky, as if it mere the most natural thing in the world. (97)

3 komentarai:

Daiva rašė...

Man irgi patiko - jos visos knygos tokios superteigiamos. Net kai savu papratimu imi laukti, kad tuoj nutiks kažkas baisaus, įvyksta tik mažas pūkuotas nemalonumas, kurį galima lyg zvimbiančią musę nuvyti šalin. Puikiai tinka skaityti pajūryje, bet ir Budapešto metro visai nieko :)

Monika rašė...

Gal turi daugiau?

Anonimiškas rašė...

http://markonzo.edu http://blog.bakililar.az/tempurpedic/ http://aviary.com/artists/Helzberg-Diamon rehouse subregions http://www.cellsea.com/user/home/CR4b760ee2697fd http://aviary.com/artists/Biofreeze burdening http://www.mydogspace.com/me/keno http://aviary.com/artists/Prilosec-prilos yards