Wiesbadenas - mažytis pirmas žvilgsnis pro rakto skylutę (foto)

Nelabai aš iš eilės sudėjau, kas krito į akį per tą trumputį apsilankymą. Tiesa, sesei sakiau prieš išeidama iš namų, kad važiuoju į Darmstad'ą. Taip ir turėjo būti, bet, kai atlėkiau į stotį, traukinukas buvo jau nuvažiavęs ir, jei teisingai rodė švieslentė, neturėjo atvažiuoti anksčiau nei po 56 minučių. Tad besižvalgydama pamačiau, kad 102 kelyje švieslentė rodo "Wiesbaden 10 min", taigi Monika nesiruošė laukti savo planuoto S-Bahn'o link Darmstado ir staigiai išskubėjo link 102 (matyt, reiktų paaiškinti, kad iš 103-104 kelio pereiti į 101-102, reikia iš esmės pakilti į išsiskirstymo salę, dėl to tikrai tenka paskubėti). Kelionė iki Wiesbadeno trunka apie valandžiukę, nežinau, kiek kilometrų tiksliai yra iki šio miesto, bet mano grubiais paskaičiavimais iš žemėlapio ir mastelio, apie 60 km. Išlipu gana didelėje stotyje, beje, gana gražioje, gal ne visai jaukūs peronai, bet tikrai neblogi. Pasižiūriu 8 S-Bahn'o grafikus, nes nusprendžiu, kad 9tuku nebegrįšiu, o geriau dar užsuksiu į Mainzą (Maincą).
Taip šiltai mane pasitinka parkas, esantis šalia geležinkelio stoties.
Daug tulpių, didesnės nei Lietuvoje antytės...
Daug fontanų... ir mažytis stoties kampas.
Pasakiški medžių žiedai ir ryškios ryškios tulpės

Jaukios vietelės... grįžtant teko stebėti įdomių vaizdelių... šitose tuščiose pievose gulėjo keletas porelių labai šiltai beburkuojančių... ir vėl pabandžiau įsivaizduot tokią situaciją Lietuvoje. Sunkiai.
Duoklė gėlėms, kurios visada gražios ir sukelia tik geras emocijas.
Kažko vieniša palikta mergaitė ant vandens
Tėvai sergėtojai mažylių. Greičiausiai pirmą kartą iš taip arti mačiau šiuos mažučius grožyčius... paaiškėja, kad jaučiu simpatiją ne tik mažiems vaikams, kurių čia irgi nors šienu vežk, bet ir mažiems ančiukams...
Jie tokie simpatiški... ir šlaput šlaputėliai, per daug nesitraukiantys nuo mamos.

O čia jau parko užribis... priešais Halle'ę... Tiesa, parkas labai nuostabi vieta. Prieš važiuojant namo, kadangi vėl sugebėjau vos keliom minutėm atsidurti prie stoties per vėlai, nusprendžiu pasišildyti atokaitoje saulutės... parkelis labai pamėgtas ne tik turistų, bet ir vietinių vokietukų...
Sužavėjęs eksterjeras Halle'ės

Dar kitas fontanėlis, anksčiau paminėtame parkelyje... nelabai laikausi eiliškumo, vėliau jo man irgi nelabai pavyks laikytis ;)
Wiesbadeno traukinių stotis su cafe de Paris, kurios, deja, nenufotografavau...

Viena iš centrinių aikščių.
Kreivi medžiai ir paminklas XIX amžiaus susivienijimui...
Muziejus :) nebuvo aplankytas, užtat prieš jį esanti pramoginių šokių batelių parduotuvė - taip :D
Hallės, kur vyksta daug daug visokių renginių. Pradedant koncertais baigiant tarptautinėmis parodomis... o koncertų repertuaras platus: pradedant tokiom nelabai ryškiom žvaigdždėm, baigiant pasaulinio ryškumo.

Rathaus - Rotušė. Jei gerai supratau.
Labai gražios architektūros namukai gatvėje, einančioje link Rotušės.
toks netradicinis piešinys ant sienos centrinėje gatvėje. Pastebėjimas: čia tikrai daug kur išpiešti namai ir visokie kitokie daiktai. Vos ne bohema... kažkuo primena mane, apsipiešiančia viską, ką tik galima... :)
Žirgelis minėtoje aikštėje

Aš ir turėsiu tokį kiemelį namuose... su daugybe nykštukų, žalut žalutėle žolyte, baseinėliu ir dar visokiom nesąmonėm.
O tam aukščiausiajame bokštelyje aš gyvenu (svajonėse ten turiu savo dailės dirbtuvėles... nepaisant to, jog to kardinaliai prasikerta su dailininko reikalavimais jo dirbtuvėm, bet man vis tiek jis atrodo pati jaukiausia vieta užsiimti menais)
Kitu kampu Rotušė
O vat tokios gatvės Wiesbadene...
Atsisveikinimai kreivai ;) grįšim dar į Wiesbadeną... Nors labiau norėčiau į Mainzą...

Koks grožis!!! Vat ten tai miestukas... vien traukinuku važiuojant kiek pamatai: kaip Mainas įteka į Reiną... kažkas nerealaus... kokios vandens platybės... jaučiu silpnybę vandeniui... dideliems ir gražiems vandens plotams... laivams... kaip ir traukiniams...

Labos.

Einu piešti užuolaidėlių ;)