Prabėgo viena savaitė, ir matyk tiek reikėjo, kad įsimylėčiau Frankfurtą. Gal dėl to, kad geriau pažinau, o gal dėl to, kad išmokau nekreipti dėmesio į užgaulėjančius išpampusius prisigėrusius vokiečius? bei kambario plaktuką? nežinau.
greičiausiai, kad susigyvenau.
su sienom, muzika, mišku, voveraitėm, alėjom, parkais ir dar šiuo bei tuo, kas gali šildyti ir iš vidaus.
hmmm... gera.
tiesa, erasmusininkai keisti padarai. tokie pusiau imigrantai, tokie pusiau normalūs gyventojai. glaudžiasi visur, kur tik galima prisiglausti.
tiesa, juos visus, taip pat ir mane, galima suskirstyti į dvi grupes: klubininkai ir ne.
tiesa ir tai, kad tiek vieni, tike kiti gali vienu metu susijungti ir kažką veikti, bet ilgalaikio bendradarbiavimo tikimybė yra labai maža.
tačiau erasmusų tūsai, bent jau mūsų pirmasis priminė netgi visai kažką gražaus ir pozityvaus, iki tam tikro momento: žaidimai, pokalbiai, šiek tiek gėrimų, o gal reiktų sakyti daug gėrimų...
bet ilgai su stipriai išgėrusiais žmonėmis neištveri. Piotras jau kaip burokas... ir taip dauguma... bet tai netrukdo kompanijai 1 val nakties išvaryti dar į klubą. matyt, čia nelabai kas žiūri, kas įeina, o tuo labiau išeina.
Ir šiaip pagal saugumo rodiklius, lietuva yra žemiau po vokietijos, bet sunku suprasti, čia niekur beveik nėra apsaugos. parduotuvėje sėdi viena kasininkė, 4 laisvos kasos, apsauginių nesama, jokių vartų taip pat... pasitikima vis dėlto žmonėmis. panašiai ir klubuose, bankuose ir kitur. tavim tiki...
einu į čekų menininko parodą, visgi šiandien šeštadienis ir nusimato gražus oras :)
2008 m. kovo 8 d.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą